Praėjusią savaitę Kinija sugriežtino importuojamos mėsos ir jūros produktų kontrolę (o kai kuriuose regionuose juos įvežti išvis uždraudė), po to, kai koronaviruso SARS-CoV-2 pėdsakai aptikti ant iš užsienio atgabentų užšaldytų maisto produktų pakuočių. Be to, Covid-19 susirgimą sukeliančios dalelės aptiktos ant sušaldytų vištų sparnelių iš Brazilijos ir ant šaldytų krevečių pakuočių iš Ekvadoro.
Kadangi patvirtintų susirgimo koronaviruso infekcija atvejų daugėja ir „nepaaiškinami“ protrūkiai vyksta šalyse, kur situacija gan ilgai jau buvo stabili, tokiose kaip Vietnamas ar Naujoji Zelandija, kyla nerimas: ar koronavirusas neplinta per šaldytus produktus, importuojamus iš šalių, kuriuose epidemijos nugalėti kol kas nepavyko?
-20 °C temperatūroje virusai gali likti gyvybingi iki dviejų metų, tačiau specialistai ir valdžia ne kartą yra skelbę, kad kol kas nėra patikimų įrodymų, kad SARS-CoV-2 gali „gyventi“ ant sušaldyto maisto. Singapūro ir Airijos mokslininkų atliktame tyrime, neseniai publikuotame išankstinių publikacijų portale BioRxiv.org, pateikiami duomenys šia tema.
„Gali būti, kad regionuose, kuriuose įvyksta netikėti koronaviruso infekcijos protrūkiai, patogeno galutinai sunaikinti taip ir nepavyko, o perdavimas tęsėsi nenustatytu būdu. Kad slaptas perdavimas sukeltų epidemijos atsinaujinimą, nuo paskutinio susirgimo atvejo praeina keli mėnesiai.<…> Dar vienas galimas epidemijų atsinaujinimo paaiškinimas — užkrėstų maisto produktų įvežimas. Žinome tokią Covid-19 pandemijos ypatybę, kaip sergantieji mėsos ir jūros produktų perdirbimo įmonėse.
Didžiojoje Britanijoje koronaviruso protrūkiai sukėlė darbo sutrikimus paukštienos perdirbimo kombinate ir prekybos centrų paruoštų patiekalų tiekėjams. Tunų apdorojimas Portugalijos ir Ganos įmonėse buvo pristabdytas, kai darbuotojų SARS-Cov-2 viruso testai buvo teigiami. Vokietijoje daugiau nei 1500 vienos iš stambiausių Giuterslo skerdyklų darbininkų susirgimo testai irgi buvo teigiami. Pekine SARS-CoV-2 aptiktas ant vietinio turgaus prekystalių paviršių, taip pat ir ant dorojimo lentos, kuri naudota pjaustyti importinę lašišą“, — aiškina darbo autoriai.
Mokslininkai primena, kad SARS-CoV-2 ant varinių paviršių, 21–23 °C likdavo gyvybingas ne ilgiau nei keturias valandas, ne ilgiau nei parą — ant kartono, ir ne ilgiau nei tris paras — ant nerūdijančiojo plieno ir plastiko paviršių.
Jie nusprendė laboratoriniais metodais nustatyti koronaviruso išgyvenamumą ant atvėsintos ir sušaldytos mėsos ir lašišos tris savaites, ir taip išsiaiškinti, ar iš tiesų netikėti Covid-19 protrūkiai kai kuriose šalyse gali būti susiję su maisto produktų importu.
Vietiniuose prekybos centruose mokslininkai įsigijo lašišos, vištienos, kiaulienos ir supjaustė kubeliais. Paskui kiekvieną apdorojo tirpalu, kuriame buvo SARS-CoV-2 dalelių. Bandiniai buvo saugomi trimis temperatūros režimais: +4 °C, -20 °C ir -80 °C. Viruso gyvybingumas buvo tikrinamas praėjus 1, 2, 5, 7, 14 ir 21 parai po inokuliacijos*.
„SARS-CoV-2 titras išliko pastovus +4 °C, -20 °C ir -80 °C viso eksperimento metu. Infekciškumas (parazitinio mikroorganizmo gebėjimas išgyventi šeimininko organizme, įveikiant nespecifinius pasaugos mechanizmus. — red. past.) išliko tiek atvėsintuose (+4 °C), tiek ir šaldytuose (-20 °C ir 80 °C) bandiniuose“, — rezultatus apibendrino mokslininkai.
Pasak jų, nors Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad užsikrėtimo per maistą ar produktų pakuotes tikimybė itin menka, galima užtikrintai teigti tik viena: užkrėstas maistas nėra pagrindinis perdavimo būdas. O štai fakto, kad tokie maisto produktai patenka į regionus, kuriems galų gale pavyko sustabdyti susergančių Covid-19 skaičiaus augimą, ignoruoti nevalia.
„Būtina suprasti, kad virusas gali „išgyventi“ transportavimą ir saugojimą. Covid-19 židiniai tarp skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių darbuotojų daugelyje šalių gali būti susiję su faktoriais padedančiais virusui plisti, tokiais kaip žmonių susibūrimas, bloga ventiliacija ir labai artimas bendravimas dėl tokiose vietose esančio triukšmo.
Darbininkai gali eiti į darbą netgi susirgę, gali gyventi perpildytuose namuose ir keliauti perpildytu transportu. Darbo vietų užkrėtimo išvengti veikiausiai neįmanoma, nes tokiose įmonėse žema oro temperatūra ir nėra UV spinduliavimo. Kadangi užkrėstų darbininkų organizme ir aplinkoje yra daug virusų, produktai SARS-CoV-2 gali būti užkrėsti skerdimo ir apdorojimo metu“, — apibendrino tyrimo autoriai.
* Inokuliacija (lot. inoculatio — skiepijimas) gyvų mikroorganizmų, infekcinės medžiagos ar serumo suleidimo į augalų, gyvūnų audinius ar maitinamąją terpę, dirvožemį; pasėjimas, užkrėtimas.
