O kaip gi Velykos ir šimtametės šios šventės tradicijos? Deja virusui tradicijos negalioja ir šventinių atostogų jis neišeis. Todėl šiemet elgiantis lygiai taip pat, kaip ir kiekvienais metais, galima neabejoti, kad po savaitės ar dviejų bus tokių šeimų, kurios turės susirinkti dar kartą. Dėl gerokai liūdnesnių priežasčių. O ateinančiais metais Velykas sutikinėti be savo tėvų ar močiučių.
Žaibiškai greitas viruso plitimas yra neabejotinas technologijų amžiaus trūkumas (ne, ne dėl to, kad virusas, kaip kad mano sąmokslo teorijų šalininkai, buvo sukurtas laboratorijoje, o dėl to, kad užsikrėtusieji galėjo labai lengvai jį paskleisti visuose žemynuose, užkrėsdami aplinkinius oro uostuose, lėktuvuose, kruiziniuose laivuose ir kituose ne namų šalyje vykstančiuose žmonių susibūrimuose).
Bendravimui
Tuo pačiu neabejotinas technologijų amžiaus privalumas yra gebėjimas palaikyti ryšį net ir nesusitinkant akis į akį. Žinoma, gaila, kad nebus galimybės susidaužti margučiais ar įdėti močiutei į lėkštę silkės pataluose – technologijos tokios galimybės dar nesuteikia – bet bendrauti skaitmeniniais tinklais nėra jokių kliūčių. Juolab, kad šiais laikais išmaniuosius telefonus turi ir dažnas senjoras.
Jeigu senjoras išmaniojo telefono ar prie interneto prijungto kompiuterio (planšetinio ar „pilnaverčio“) neturi, velykinių sveikinimų perdavimui teks apsiriboti ne tokiomis pažangiomis, mažiau galimybių suteikiančiomis bendravimo priemonėmis – daugiausiai balso skambučiais, nes trumposios žinutės vyresniems žmonėms įprastai yra mažiau priimtinas bendravimo būdas.
Tuo tarpu išmaniosios technologijos ir internetas suteikia gana plačių bendravimo galimybių. Jeigu su atskirai gyvenančiais šeimos nariais ir įprastomis dienomis mėgstate susisiekti vaizdo skambučiais, o jau naudojamos susisiekimo priemonės jus tenkina ir mokate jomis naudotis – puiku. Vienintelis dalykas, kurio gali trūkti – tai išmokti susijungti į „konferencinį vaizdo skambutį“, kuomet ekrane matomas ir per garsiakalbį girdimas ne vienas pašnekovas, o daugiau. Tokias galimybes suteikia ir populiariosios „Messenger“ bei „Skype“ pokalbių programos.
Visgi jei vyresnieji atskirai gyvenantys šeimos nariai išmanųjį telefoną turi, o „Facebook“ ar „Skype“ nenaudoja, teks jiems padėti balso skambučio metu pažingsniui palydint per visus įsidiegimo ir registravimosi proceso žingsnius. Turbūt geriausiai tokią pagalbą suteiktų jaunesnieji, guvesnieji arba labiau su technologijomis susipažinę šeimos nariai. Galbūt tokios pačios pagalbos reikia ir namiškiams – jiems suteikti pagalbą bus paprasčiau, nes nereikės telefonu diktuoti, ką ir kur paspausti ar įrašyti .
Pastarosiomis savaitėmis labai greitai išpopuliarėjęs daugelio žmonių vaizdo skambučių įrankis yra programėlė „Zoom“ – ji gana patogi naudoti tada, kai norinčių pasikalbėti asmenų grupėje yra bent vienas asmuo, bent vidutiniškai išmanantis technologijas: visai šeimai elektroniniu paštu išsiunčiami kvietimai, supaprastinantys programėlės įdiegimo procesą, o po to staiga atsiduriate bendrame konferenciniame pokalbyje. Bet, nepaisant visų patogumų, į „Zoom“ reikėtų žiūrėti atsargiai: ir kibernetinio saugumo ekspertai, ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai pavaldu Nacionalinis kibernetino saugumo centras įspėja, jog tai yra programa su rimtomis saugumo spragomis, kurios po staigaus išpopuliarėjimo pradėjo ryškėti ir lįsti į viešumą tarsi grybai po lietaus.
Internetiniai margučiai?
Margučiams dažyti jokios didelės internetinės pagalbos nereikia – šeimose saugomos tradicijos yra perduodamos ne internetu, o iš kartos į kartą ir iš metų į metus. Žinoma, programėlių parduotuvėse rasite dešimtis pasiūlymų, susijusių su margučiais. Bet iš esmės visi šie pasiūlymai yra menkaverčiai, neteikiantys jokio edukacinio turinio ir kartais leidžiantys pamaigyti ekraną tose vietose, kur ant virtualaus kiaušinio norėtumėte užtepti virtualių dažų. Bet už tokį ekrano maigymą turėsite sumokėti arba reklamų žiūrėjimu, arba grynais pinigais.
Kur kas daugiau naudos gautumėte žiūrėdami marginimo pamokėles „Youtube“ vaizdo įrašų svetainėje.
