Tyrimai rodo, kad, pasibaigus karantinams, sugrįžo du paplitę virusai ir sukėlė retus, bet labai sunkius vaikų hepatito atvejus. Kai kuriems vaikams prireikė net kepenų transplantacijos.
Dvi tyrėjų komandos iš Londono ir Glazgo teigia, kad paslaptingus vaikų hepatito atvejus galima paaiškinti tuo, kad dėl COVID-19 apribojimų ir karantino maži vaikai prarado galimybę įgyti ankstyvąjį imunitetą dviem virusams, nes jais užsikrėtė vėliau nei būtų užsikrėtę įprastomis aplinkybėmis, rašo BBC.
Šie virusai – adenovirusas, kuris paprastai sukelia peršalimo ligas ir skrandžio sutrikimus ir antrasis adeno asocijuotasis virusas (AAV2), kuris paprastai nesukelia jokių ligų ir kuriam daugintis reikalingas „pagalbinis“ virusas, pavyzdžiui, adenovirusas.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems vaikams išsivystė neįprastos ir nerimą keliančios kepenų komplikacijos.
Kepenų transplantacijos prireikė trejų metų Nojui
Kaip rašo BBC, trejų metų Nojui, gyvenančiam Jungtinėje karalystėje, Esekse, reikėjo skubios kepenų transplantacijos po to, kai susirgo sunkios formos hepatitu.
Jo mama Rebeka Cameron-McIntosh sako, kad ši patirtis buvo sukrečianti.
„Anksčiau jam nieko blogo nebuvo nutikę ir staiga per vieną dieną viskas pasikeitė, – pasakojo moteris. – Mes manėme, kad tai viena nedidelė problema, kuri bus lengvai išspręsta, bet viskas tik blogėjo.“
Iš pradžių buvo planuota, kad Rebeka paaukos dalį savo kepenų – tačiau po sunkios reakcijos į naudotus vaistus ji atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje.
Nojus buvo įtrauktas į transplantacijos laukiančių sąrašą ir netrukus sulaukė savo eilės. Jo sveikata sparčiai taisėsi, tačiau berniukas visą gyvenimą turės vartoti imunosupresantus, kad jo organizmas neatmestų naujų kepenų.
Tokie atvejai pasitaiko retai. Dauguma vaikų, užsikrėtusių tokio tipo virusais, greitai pasveiksta.
Neaišku, kodėl kai kuriems iš jų vėliau išsivysto kepenų uždegimas, tačiau tam įtakos gali turėti genetika.
Mokslininkai atmetė bet kokį ryšį su koronavirusu ar vakcinomis nuo jo.
Viena iš tyrėjų, profesorė Judith Breuer, Londono universitetinio koledžo ir Didžiosios Ormondo gatvės ligoninės virusologijos ekspertė, sakė, kad per karantiną vaikai nesimaišė tarpusavyje ir neperdavinėjo virusų vieni kitiems.
„Jie neįgijo imuniteto įprastoms infekcijoms, su kuriomis paprastai susiduria. Kai apribojimai buvo panaikinti, vaikai pradėjo maišytis, virusai ėmė laisvai cirkuliuoti – ir staiga, neturėdami išankstinio imuniteto, jie susidūrė su daugybe naujų infekcijų“, – teigė tyrėja.
Ekspertai viltingai stebi, kaip šiuo metu tokių atvejų mažėja, tačiau vis dar išlieka budrūs.
Prof. Emma Thomson, vadovavusi Glazgo universiteto tyrimui, sakė, kad vis dar yra daug neatsakytų klausimų: „Skubiai reikalingi platesni tyrimai, kad būtų ištirtas AAV2 vaidmuo vaikų hepatito atvejais.“
„Taip pat turime daugiau sužinoti apie sezoninę AAV2 cirkuliaciją, nes šis virusas nėra įprastai stebimas – gali būti, kad adenovirusinės infekcijos pikas sutapo su AAV2 poveikio piku, todėl jautriems mažiems vaikams pasireiškė neįprastas hepatitas“, – sakė ekspertė.
