Anot tyrimo autorių, esant tokiai temperatūrai vienaląsčiai organizmai Žemėje dehidruoja ir pereina į vitrifikuotą būseną (ji yra panaši į stiklo), o šioje būsenoje jų gyvenimo ciklas sustoja – jie nebegali daugintis, skelbia Phys.org.
Tai mokslininkai išsiaiškino patalpinę vienaląsčius organizmus į vandenį ir nuolat mažindami temperatūrą. Jai krentant formavosi ledas, vanduo prasiskverbė iš vienaląsčių organizmų ir taip pat susiformavo į ledą. Todėl vienaląsčiai organizmai pirmiausia dehidravo, o vėliau perėjo į vitrifikuotą būseną, kurioje mokslininkai traktavo šiuos organizmus kaip negyvus, nes jie nebegalėjo daugintis. Tiesa, ląstelės atgydavo temperatūrai padidėjus.
Vitrifikuota būsena yra panaši į tą, kurioje būna išdžiuvusios augalų sėklos.
„Kai ląstelė „sustiklėja“, ji gali išgyventi ypatingai žemoje temperatūroje. Tiesiog ji tampa bejėge, nebent vėl sušyla“, – teigė tyrimo vadovas Andrew Clarke'as iš Natūralios aplinkos tyrimų tarybos.
Sudėtingesni organizmai gali išgyventi ir esant žemesnei temperatūrai, nes jie gali valdyti savo vidines skysčių sistemas. „Medžiai, gyvūnai, vabzdžiai ir kiti organizmai gali valdyti vidinių ląstelių skysčius. Sudėtingų organizmų ląstelės yra kontroliuojamoje organizmo aplinkoje. Vienaląsčiai to neturi – jei aplinkoje formuojasi ledas, jie yra tiesiogiai nuo to priklausomi“, – teigė A.Clarke'as.
Jei vienaląstis organizmas atšąla per greitai, jis nespėja dehidruoti ir vitrifikuotis, taigi jis tiesiog užšąla ir neišgyvena.
