Taisyklės yra šios: padėk savo šeimai, padėk savo grupei, nelik skolingas už pagalbą, būk narsus, paklusk vadovaujantiems, sąžiningai dalinkis ištekliais, gerbk kitų nuosavybę. Visos šios taisyklės galioja šešiose dešimtyse skirtingų viso pasaulio kultūrų, kurias tyrinėjo mokslininkai.
Ankstesniais tyrimais jau buvo ieškoma universalių taisyklių, būdingų vieno ar kito regiono bendruomenėms, tačiau iki šiol nebuvo atlikta susisteminto visų šių taisyklių galiojimo tyrimo didelėje reprezentatyvioje bendruomenių imtyje. Pastarasis tyrimas, aprašytas žurnale „Current Anthropology“, yra didžiausias ir plačiausias kada nors atliktas moralinių nuostatų taikymo skirtingose kultūrose tyrimas.
Oksfordo Kognityvinės ir evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai analizavo daugiau nei 60 bendruomenių etiką aprašančius etnografinius šaltinius: atrinkta daugiau nei 600 šaltinių, išanalizuota daugiau nei 600 000 žodžių.
Tyrimą atlikusios mokslininkų grupės vadovas dr. Oliveris Scottas Curry sakė: „Šimtus metų vyksta debatai tarp moralės universalistų ir moralės reliatyvistų, tačiau dabar turime aiškių atsakymų. Žmonės visame pasaulyje susiduria su tuo pačiu socialinių problemų rinkiniu ir šioms problemoms spręsti taiko panašius moralinių taisyklių rinkinius. Kaip ir tikėjomės, šios septynios moralinės taisyklės pasirodė universalios visoms kultūroms. Visiems ir visur būdingas toks pats moralinis kodeksas. Visi sutinka, kad bendradarbiauti ir siekti bendros naudos yra gerai.“
Mokslininkai patikrino teoriją, kad moralumas išsivystė siekiant skatinti bendradarbiavimą, taip pat – teoriją, kad egzistuoja daug skirtingų moralumo tipų, nes egzistuoja daug bendradarbiavimo būdų. Pagal pastarąją „moralumo kaip bendradarbiavimo pasekmės“ teoriją, artimųjų atranka yra priežastis, dėl kurios jaučiame ypatingą pareigą rūpintis savo šeimomis ir baisimės kraujomaiša. Bendrumas paaiškina, dėl ko mes suformuojame grupes ir koalicijas (skaitlingumas yra saugumo ir jėgos garantas), vadinasi, dėl to mes vertiname vieningumą, solidarumą ir lojalumą. Socialiniai santykiai paaiškina, kodėl pasitikime kitais, neliekame skolingi už pagalbą, jaučiame kaltę ir dėkingumą, atitaisome skriaudas ir atleidžiame. O konfliktų sprendimas paaiškina, kodėl imamės tokių „brangių“ veiksmų, kaip drąsos ir jėgos demonstravimas bei dosnumas, kodėl paklūstame savo vyresniesiems, kodėl ginčytinus išteklius dalijamės sąžiningai, kodėl gerbiame svetimą nuosavybę.
Tyrėjai nustatė, kad visų pirma, visos šios septynios „gero elgesio taisyklės“ buvo vertinamos kaip moraliai geros visą laiką. Antra, dauguma šių moralinių taisyklių yra aptinkamos daugumoje bendruomenių. Itin svarbu tai, kad nėra nė vienos visuomenės, kur kuri nors iš šių taisyklių būtų vertinama kaip moraliai bloga. Trečia, šios moralinės taisyklės vienodai dažnai buvo aptinkamos skirtinguose žemynuose. Tai nėra išskirtinai vakarietiškos ar kokios nors kitokios kultūros bruožas.
Tyrimo autoriai aptiko ir šiokių tokių vertybinių variacijų: nors visos bendruomenės laikėsi tų pačių septynių moralinių taisyklių, skirtingose tautose, gentyse ar bendruomenėse galėjo skirtis konkrečių taisyklių išskyrimas ir prioritetizavimas. Dabar mokslininkai sukūrė specialų moralinių vertybių klausimyną, kuriuo naudojantis renka duomenis apie šiuolaikines moralines vertybes ir aiškinasi, ar skirtingos kultūrinės moralinių vertybių variacijos atitinka bendradarbiavimo vertinimą įvairiose socialinėse sąlygose.
Tyrimo bendraautorio prof. Harvey Whitehouse'o teigimu, antropologai yra tinkamiausiai pasirengę atsakyti į seniai kylančius kausimus moralumo universalumą ir moralumo santykinumą. „Mūsų tyrimas buvo grindžiamas istoriniais viso pasaulio kultūrų aprašymais. Šie duomenys buvo surinkti anksčiau ir nepriklausomai nuo teorijų, kurias tikriname.“
„Tikimės, kad mūsų tyrimas – žinojimas, kas mums bendra ir kaip bei dėl ko skiriamės – padės atrasti bendrą supratimą tarp skirtingų kultūrų žmonių“, – pridūrė dr. O.S.Curry.
