Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„NY Times“: Juodoji mirtis nebuvo tokia baisi? Nauji duomenys apie marą kelia klausimų

XIV amžiaus viduryje viena blusų ir žiurkių platinama bakterijų rūšis pasklido po Aziją ir Europą ir sukėlė didžiulę mirtino buboninio maro bangą. „Juodoji mirtis“ yra viena žinomiausių pandemijų istorijoje – ekspertai apskaičiavo, kad ji nusinešė maždaug 50 milijonų europiečių, tai yra, daugumos žemyno gyventojų, gyvybes.
Juodosios žiurkės
Juodosios žiurkės / Wikimedia.org nuotr.

„Duomenų yra pakankamai daug, iš įvairių kraštų, todėl tikėtina, kad Juodoji mirtis pražudė apie 60 procentų Europos gyventojų“, – 2005 metais rašė norvegų istorikas ir vienas žymiausių maro ekspertų Ole Benedictowas.

Kai 2021 metais publikavo savo darbą „The Complete History of the Black Death“, jis padidino šį įvertį iki 65 procentų.

Tačiau šie skaičiai, pagrįsti to meto istoriniais dokumentais, labai pervertina tikrąjį maro aukų skaičių, teigiama praėjusį ketvirtadienį paskelbtame tyrime.

Tyrėjai iš Vokietijos, išanalizavę senovinius žiedadulkių telkinius kaip žemės ūkio veiklos žymenis, nustatė, kad Juodoji mirtis atnešė labai netolygių nuostolių. Kai kurie Europos regionai iš tiesų buvo nuniokoti, tačiau kiti regionai išliko stabilūs, o kai kurie net suklestėjo.

„Nebegalime sakyti, kad liga išmarino pusę Europos“, – įsitikinęs Adamas Izdebskis, aplinkos istorikas iš Maxo Plancko Žmonijos istorijos instituto Jenoje, Vokietijoje, kuris yra ir vienas iš naujojo tyrimo autorių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?