Įmonė, bendradarbiaudama su olandų Delfto Technologijų universitetu (TU Delft), sukūrė visiškai naujo tipo, „V“ formos lėktuvą. Radikalus orlaivio dizainas tobulinamas jau kuris laikas.
Pernai, KLM šimtmečio progą, buvo pademonstruoti tik vykdomo projekto pieštiniai paveikslėliai. Šiemet paviešintas pirmasis skrydžio įrašas. Nors skrydis buvo atliktas su sumažinto modelio prototipu, bet tai nesutrukdė surinkti naudingos informacijos, kaip toks keistas lėktuvas elgiasi ore.
„Skraidanti V“ – energijos požiūriu išskirtinai taupus dizainas. Pilotų kabina, keleivių ir krovinių skyrius, ir net kuro bakai pilnai integruoti į orlaivio sparnus. Sprendimas iki minimumo sumažina lėktuvo svorį, nes sparno ir korpuso konstrukcija tampa viena dalimi.
Įprastiems lėktuvams būdingo fiuzeliažo nerasime. Dėl to sumažėja plotas, veikiamas oro pasipriešinimo. Pagerėja aerodinamika. Kompiuteriniai skaičiavimai prognozuoja, kad būtų sutaupoma net 20 proc. kuro. Žinant, kokią didelę dalį galutinės kelionės kainos sudaro kuro sąnaudos, tai akivaizdus akstinas tęsti projektą.
„Mes esame itin susidomėję „Skrendančios V“ skrydžio charakteristikoms. Dizainas dera su mūsų „Skraidymo Atsakomybės“ iniciatyva, kuri reprezentuoja viską ką mes darome ir darysime, kad pagerintume sektoriaus tvarumą. Norime geresnės ateities aviacijai, inovacijos yra dalis to. Didžiuojamės galėdami prie to prisidėti jau artimiausiu metu“, - sakė KLM prezidentas Pieteris Elbersas.
Projekto inžinieriai, tyrėjai ir modelio pilotas pirmąjį skrydį atliko Vokietijoje. Į čia buvo atsigabentas Delfto universiteto inžinierių sukonstruotas dronas. Rugpjūtį visą savaitę buvo atliekami skraidymo testai.
Nepilotuojamas orlaivis sveria 22,5 kg ir yra 2,76 metro ilgio, turi 3,06 metro sparnų mostą. Du 4 kilovatų galingumo ortakiniai ventiliatoriniai elektra varomi varikliai kelia modelį į orą. Energija tiekiama iš 6 kg svorio ličio polimerų baterijos.
Bandymo tikslas – praktinis pademonstravimas, kad kompiuteriu projektuotas, iki tol tik vėjo tunelyje bandytas, „Skraidančios V“ projektas gali skristi. Dronas turėjo sugebėti pakilti, manevruoti ir, žinoma, nusileisti savomis jėgomis. Kaip sekėsi skrydis galite išvysti vaizdo įraše.
Pakilimas vyko kaip planuota, modelis pasiekęs 80 km/h greitį lengvai atsiplėšė nuo žemės. Valdymas nekėlė jokių problemų, nepaisant neįprasto dizaino.
Skrydžiai parodė kelias taisytinas vietas. Pavyzdžiui gravitacinis svorio centras buvo netinkamai apskaičiuotas, todėl vėlesnis prototipas turės perkonstruotą važiuoklę. Priekinė dalis bus perkelta dar toliau į priekį, kad svorio balansas išsilygintu.
Nusileidimas, kaip ir tikėtasi, buvo grubus. Pilotui sunkiai sekėsi išlyginti sparnus. Dėl oro srautų poveikio jie stipriai klibėjo. Tokią problemą rodė ir kompiuteriniai modeliavimai. Išvydus realų vaizdą ateityje bus galima susikoncentruoti ties problemos sprendimu.
Kas žino, gal greitu metu pamatysime ir tikrą „Skraidančios V“ dizaino lėktuvą ore. Įsibėgėjanti kova su klimato kaita skatina keisti visus sektorius, išmetančius CO₂ dujas. Aviacija prie to prisideda itin daug. Taršą mažinančių sprendimų sektoriuje ieškoma itin aktyviai, o motyvaciją tęsti tyrimus papildžius galimybe atpiginti skrydžius galima tikėtis ir milijardinių investicijų.
