„Mokslas apie“
„Pernai buvo atrasta juodoji skylė už pusantro tūkstančio šviesmečių. Tai – artimiausia šiuo metu žinoma“, – apie arčiausiai Žemės esančią juodąją skylę sako astrofizikas.
Pasak mokslininko, rasti pavyzdžių mūsų kasdienybėje, kurie lengviau padėtų suprasti, kas tokios yra juodosios skylės, nėra lengva užduotis.
Bet astrofizikas įvardijo keletą pavyzdžių – paaiškino ne tik tai, kaip reikėtų suprasti juodąsias skyles ir ką žinome apie jas, bet ir atsakė į hipotetinius klausimus ir įvertino tariamus scenarijus.
Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei juodoji skylė staiga įtrauktų Žemės planetą – ar mes tai pajustume?
Jūsų dėmesiui „Mokslas apie“ ciklo pokalbis su astrofiziku dr. K.Zubovu apie juodąsias skyles.
– Pirmoji atrasta juodoji skylė yra vadinama „Cygnus X-1“. Nors idėja apie jų egzistavimą iškelta gerokai anksčiau, įrodymai apie juodąsias skyles atrasti maždaug 1964 m. Kiek per šį laiką pasikeitė supratimas apie juodąsias skyles?
– Taip, pirminė idėja apie tokį objektą, kokį dabar vadiname juodąja skyle, gali būti datuojama dar XVIII a. pabaiga – tada nepriklausomai vienas nuo kito du mokslininkai, britas Johnas Michellas ir prancūzas Pierre'as Simone'as Laplace'as, apskaičiavo, kokio dydžio turėtų būti objektas, kad iš jo negalėtų pabėgti šviesa.
