Tačiau „OceanGate“ nėra vienintelė G.Söhnleino įmonė. Naujausias ir, ko gero, didžiausias verslininko siekis – iki 2050 m. nusiųsti 1000 žmonių gyventi Veneros atmosferoje, rašo „Business Insider“.
G.Söhnleinas neleido, kad pastarieji įvykiai sumažintų jo ambicijas, ir tvirtina, kad žmonija turi ir toliau plėsti inovacijų ribas.
Anot jo, planas nėra toks beprotiškas, kaip atrodo.
„Manau, kad jis nėra toks ambicingas, kaip iki 2050 m. Marso paviršiuje apgyvendinti milijoną žmonių“, – sakė jis „Business Insider“.
Nors Venera dažnai vadinama „Žemės dvyne“, ji neatrodo ideali vieta žmonėms klestėti.
Venera yra šilčiausia Saulės sistemos planeta. Jos atmosferoje gausu anglies dioksido, paviršiaus temperatūra gali išlydyti šviną, o iš debesų krinta sieros rūgštis. Atmosferos slėgis planetoje yra triuškinantis – NASA duomenimis, daugiau nei 90 kartų didesnis už Žemės slėgį.
Nepaisant to, G.Söhnleinas nemato priežasčių, kodėl žmonija neturėtų bandyti gyventi šioje planetoje. Jis atkreipia dėmesį į tyrimus, kurie rodo, kad maždaug 50 km nuo Veneros paviršiaus yra atmosferos dalis, kurioje žmonės teoriškai galėtų išgyventi, nes temperatūra žemesnė, o slėgis mažesnis.
Jei kosminė stotis būtų suprojektuota taip, kad atlaikytų debesyse esančią sieros rūgštį, Veneros atmosferoje kada nors galėtų gyventi šimtai ar tūkstančiai žmonių, sako G.Söhnleinas.
Jis mano, kad iki 2050 m. Veneros atmosferoje plūduriuojančioje kolonijoje galėtų gyventi 1000 žmonių.
Bendrovė, kuri projektuoja povandeninius laivus, ir įmonė, siekianti pasiekti Venerą, gali atrodyti nepanašios, tačiau visa tai yra didesnio G.Söhnleino plano dalis.
Verslininkas renkasi įmones, kurios priartina jį prie didžiausio užmojo – išstumti žmoniją už natūralių ribų Žemėje.
Ne išimtis buvo ir „OceanGate“, kurios ilgalaikė vizija buvo sukurti pigius povandeninius laivus su įgula – juos būtų galima išsinuomoti ir nusileisti į jūros dugną. Pakeliui į šį tikslą atrastos technologijos greičiausiai būtų naudingos siekiant padėti žmonėms patekti į kosmosą.
Vis dėlto G.Söhnleinui 1000 žmonių, gyvenančių Veneros debesyse, nėra tik motyvacinis tikslas. „Tai siekiamybė, bet manau, kad iki 2050 m. tai taip pat labai realu“, – sakė jis.
G.Söhnleinas sakė, kad „Titan“ keleivių žūtis neturėtų sustabdyti žmonių nuo tolesnių anglies pluošto korpuso povandeninių laivų, kaip būdo pasiekti vandenyno dugną, tyrimų.
Jis mano, kad žmonija turi plėsti inovacijų ribas, nepaisant „Titan“ tragedijos.
„Pamirškite „OceanGat“„. Pamirškite „Titan“. Žmonija gali būti ant didelio proveržio slenksčio ir juo nepasinaudoti, nes mes, kaip rūšis, užsidarysime ir būsime nustumti atgal į status quo“, – sakė jis.
