Be to, diagnostikos įranga tampa sudėtingesnė, odontologijos klinikos be įprastų intraoralinių dantų rentgeno diagnostikos aparatų naudoja panoraminius rentgeno diagnostikos aparatus, tūrinės kompiuterinės tomografijos įrangą. Augant dantų rentgeno diagnostikos procedūrų skaičiui, gali didėti pacientų ir darbuotojų patiriama apšvita, todėl radiacinės saugos užtikrinimas odontologijoje tampa vis aktualesnis.
Suprasti akimirksniu
- Rentgeno diagnostika odontologijoje sparčiai tobulėja ne tik galimybėmis – orientuojamasi ir į tai, kad procedūros metu apšvita pacientui būtų kuo mažesnė
- Rentgeno diagnostika jaunesnio amžiaus pacientams odontologijoje taikoma dažniau nei kitose medicinos srityse, todėl labai svarbu užtikrinti, kad klinikinė procedūros nauda būtų didesnė už galimą žalą dėl paciento patiriamos apšvitos.
- Odontologijoje, kaip ir kitose srityse, veikla su jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančiais šaltiniais privalo būti vykdoma vadovaujantis šiais radiacinės saugos principais: pagrįstumo, optimizavimo ir dozių ribojimo.
- Naudojant modernią įrangą ir taikant gerosios praktikos rekomendacijas, dantų rentgeno procedūras galima saugiai atlikti ir nėščioms moterims, tačiau reikia žinoti, kad vaisius yra žymiai jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei.
- RSC specialistai, prieš suteikdami teisę dirbti su įranga, visada atlieka patalpų projekto radiacinės saugos ekspertizę.
Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais odontologijos klinikose įteisinama teisės aktuose nustatyta tvarka, o kaip laikomasi radiacinės saugos reikalavimų, vertina Radiacinės saugos centro (RSC) specialistai.
Siekis, kad apšvita būtų mažesnė
„Retas odontologas įsivaizduoja savo darbą be rentgeno diagnostikos įrangos, ji tampa neatsiejama gydytojo odontologo darbo dalis. RSC nuolatos gauna paraiškas naujai veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriais įteisinti, kai kuriamos naujos odontologijos klinikos arba odontologijos kabinetuose sena įranga keičiama nauja, modernesne.
Rentgeno diagnostika odontologijoje sparčiai tobulėja ne tik galimybėmis – orientuojamasi ir į tai, kad procedūros metu apšvita pacientui būtų kuo mažesnė“, – sako RSC Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šerėnaitė Pečiulė.
Radiacinės saugos principai
Odontologijoje, kaip ir kitose srityse, veikla su jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančiais šaltiniais privalo būti vykdoma vadovaujantis šiais radiacinės saugos principais: pagrįstumo, optimizavimo ir dozių ribojimo.
Pagrįstumo principas teigia, kad nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė nei daroma žala sveikatai ir aplinkai dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo.
Optimizavimo principas nusako, kad atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius atskirų asmenų ir visos visuomenės apšvita turi būti kiek galima mažesnė.
Dozių ribojimo principas – visų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais sąlygota dozių suma negali viršyti ribinių dozių, nustatytų darbuotojams, praktikantams ir studentams bei gyventojams. Pacientams šis principas nėra taikomas.
„Jeigu odontologijoje naudojami tik įprasti intraoraliniai dantų rentgeno diagnostikos aparatai, jų veikla yra registruojama ir jiems taikomi mažesni radiacinės saugos užtikrinimo reikalavimai, tačiau laikytis bendrųjų radiacinės saugos principų reikia visiems.
Dažnai patikrinimų metu išgirstame nusiskundimų, kad reikalavimai odontologijoje yra itin griežti ir jų yra per daug, tačiau nauji reikalavimai dažniausiai susiję tik su visiškai nauja įranga ar naujomis technologijomis, o bendrieji radiacinės saugos reikalavimai nesikeičia jau labai seniai. “, – paaiškina Dovilė Šerėnaitė Pečiulė.
Atsitiktinių reiškinių tikimybės atmesti negalima
Jonizuojančioji spinduliuotė veikia aplinką kur kas stipriau nei kitos spinduliuotės rūšys. Nors vėžinių ir genetinių pakitimų pasireiškimo tikimybė odontologijoje yra itin maža, tačiau jos atmesti negalima.
Be to, rentgeno diagnostika jaunesnio amžiaus pacientams odontologijoje taikoma dažniau nei kitose medicinos srityse, todėl labai svarbu užtikrinti, kad klinikinė procedūros nauda būtų didesnė už galimą žalą dėl paciento patiriamos apšvitos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų rentgeno diagnostikai, kadangi vaikai 2–3 kartus jautresni jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui nei suaugusieji ir jų likusio gyvenimo trukmė yra ilgesnė, todėl ir laikas pasireikšti atsitiktiniams reiškiniams yra ilgesnis. Taigi vaikams procedūras reikėtų planuoti individualiai ir apšvitos dozes apriboti tiek, kad būtų gaunamas priimtinos kokybės vaizdas teisingai diagnozei nustatyti.
Naudojant modernią įrangą ir taikant gerosios praktikos rekomendacijas, dantų rentgeno procedūras galima saugiai atlikti ir nėščioms moterims, tačiau reikia žinoti, kad vaisius yra žymiai jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei.
Įvairių diagnostikos procedūrų apšvitos dozės
Apšvitos dozė daugelio rentgeno diagnostikos procedūrų metu yra gana maža tiek atliekant įprastas dantų rentgeno nuotraukas, tiek panoraminius vaizdus. Susirūpinti reikėtų dėl pakartotinai atliekamų procedūrų ir tūrinės kompiuterinės tomografijos įrangos naudojimo pagrįstumo, nes atliekant tūrinės kompiuterinės tomografijos procedūras, pacientai patiria santykinai didesnes apšvitos dozes.
Pacientai paprastai patiria tokią apšvitą (mikrosivertais):
- intraoralinis dantų rentgeno aparatas – 1-8 μSv;
- panoraminis dantų rentgeno aparatas – 4–30 μSv;
- tūrinė kompiuterinės tomografijos įranga – iki 50 μSv (pasirenkant mažą spinduliuotės lauką).
Jeigu lygintume intraoraliniu dantų rentgeno diagnostikos aparatu gautą pacientų apšvitą (0,005 mSv) su dažniausiai pasaulyje atliekamo krūtinės ląstos rentgeno diagnostikos tyrimo metu gauta apšvita (0,02 mSv), tai pacientas krūtinės ląstos tyrimo metu gauna 4 kartus didesnę apšvita nei dantų rentgeno diagnostikos tyrimo metu.
Atliekant rentgeno diagnostikos procedūras odontologijoje gali būti naudojamos individualios saugos priemonės.
Atliekant rentgeno diagnostikos procedūras odontologijoje gali būti naudojamos individualios saugos priemonės - dažniausiai apsaugos skydliaukei naudojant intraoralinius dantų rentgeno diagnostikos aparatus.
RSC specialistai vertina įvairiausius aspektus
RSC vertina paraiškas ir išduoda licencijas arba registruoja veiklas su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Prieš įteisindami veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, RSC specialistai įsitikina, kad būsimas veiklos vykdytojas yra pasirengęs tinkamai vykdyti radiacinės saugos reikalavimus.
Visi radiacinės saugos aspektai vertinami ir tuomet, kai keičiasi veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais sąlygos, pavyzdžiui, odontologijos klinika plečia veiklą ir nori atidaryti naują padalinį ir pan.
Visi radiacinės saugos aspektai vertinami ir tuomet, kai keičiasi veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais sąlygos.
Už radiacinės saugos reikalavimų vykdymą visada atsako veiklos vykdytojas. Odontologija ne išimtis. Atliekant rentgeno diagnostikos procedūras klinikinė atsakomybė tenka gydytojui odontologui.
Rentgeno diagnostikos procedūras gali atlikti tik apmokyti dirbti su konkrečia įranga ir radiacinės saugos klausimais mokyti bei instruktuoti darbuotojai.
Reikalavimai keliami ir patalpoms, kurios turi tinkamai apsaugoti darbuotojus ir pacientus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. RSC specialistai, prieš suteikdami teisę dirbti su įranga, visada atlieka patalpų projekto radiacinės saugos ekspertizę.
Darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą bei tinkamą įrangos darbą padeda užtikrinti veiklos kokybės laidavimo programa, kurios dalis yra periodiniai įrangos bandymai. Įranga ne tik turi būti išbandoma prieš pradedant ją naudoti, bet ir periodiškai tikrinama bei prižiūrima eksploatacijos metu.
„Įrangos naudotojai turi pateikti RSC dokumentus, įrodančius, kad naudojama įranga yra techniškai tvarkinga, atlikti įrangos kokybės kontrolės bandymai ir panašiai.
Patikrinimų metu pareigūnai, siekdami įvertinti ar nepasikeitė darbuotojų apšvitos sąlygos (pavyzdžiui švinu apsaugotos durys nebuvo pakeistos kitomis be apsaugos, pakeista dantų rentgeno aparato vieta ir panašiai), gali atlikti lygiavertės dozės galios matavimus, supažindinti su pasikeitusiais teisės aktų reikalavimais bei atsakyti į dominančius klausimus susijusius su radiacinės saugos užtikrinimu“, – pažymi RSC Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Dovilė Šerėnaitė Pečiulė.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
