Nes niekada negali žinoti, kas nutiks po kurio laiko ir ar dėl kokio lokalinio ar globalinio konflikto prieiga prie GPS nebus apribota civiliniams naudotojams, sumažinant jiems teikiamų pasaugų tikslumą. Iš dalies vadovaujantis tokia logika Europos Sąjunga skyrė nemenką finansavimą, už kurį sukurta ne karinėms reikmėms, kaip GPS, o civiliniams poreikiams tenkinti skirta analogiška navigacijos sistema „Galileo“, kuri kaip tik šiuo metu pradeda savo įprastinę tarnybą – palydovų iškėlinėjimo etapas jau užbaigtas ir įranga veikia normaliu pajėgumu. Beje, tokia pati logika, veikiausiai, ir Rusiją paskatino iškėlinėti GLONASS palydovų sistemą, o kinus – „BeiDou“. Tik kad abi pastarosios taip pat yra pirmiausiai karinės paskirties.
Apie 10 mlrd. eurų kainavusi sistema atsirado ne vien dėl „technologinės nepriklausomybės siekio“ ar kokio nors buko užsispyrimo, kad reikia turėti savo – kadangi navigacijos sistemos paskirtis yra civilinė, ji visuomenei galės pasiūlyti daugiau naudos už GPS. Prisiimti dalį GPS sistemos išlaidų ir tapti amerikietiškos navigacijos bendrasavininkiais, kuriančiais ir papildomas funkcijas – ne pasirinkimas, nes GPS visų pirma yra karinės paskirties sistema, o nacionalinis saugumas amerikiečiams svarbiau ir už draugystes, ir už galimybę sutaupyti kažkiek pinigų.
Kas gauta už 10 milijardų?
Suma, išleista „Galileo“ vystymui, nėra maža. Sistemos išlaikymas – taip pat nepigus reikalas, nes kartkartėmis ir naujus palydovus iškelti reikės (numatytas standartinis kiekvieno palydovo gyvenimo ciklas truks 12 metų, o jų yra 30, iš kurių 6 yra rezerviniai), ir antžeminės sistemos iš oro neatsiranda, ir personalas už dyką nedirba. Ir dar tiesioginės finansinės naudos Europos sąjunga iš jos negaus – praktiškai visų naujai atsirandančių galimybių naudojimas nemokamas.
Tiesioginės naudos gal ir negaus, bet netiesioginės bus apsčiai. Tikslesnė navigacija leis sutaupyti ir degalų pervežėjams, ir trąšų ūkininkams, ir prie autonominių automobilių tinklų vystymo prisidės, ir laiko bei lėšų visiems verslams apskritai sutaupys. Ir dar keliautojų saugumą padidins. Vieni pliusai. O dabar apie viską – išsamiau.
Antžeminis elementas
26 „Galileo“ palydovai yra išdėstyti taip, kad leistų nustatyti siųstuvo poziciją bet kuriame planetos paviršiaus taške. Tačiau tai – ne viskas. Sukurta ir regioninė navigacijos sistema EGNOS, padidinanti pozicijos nustatymą būtent Europos regione. Tą padeda nustatyti konkrečiose, gerai žinomose pozicijose įtaisyti EGNOS „inkarai“, savotiški atskaitos taškai, pagal kuriuos palydovai kalibruoja savo rodmenis, perduodamus imtuvams. Apie 40 tokių „inkarų“ yra išdėstyti Europos teritorijoje, tad tai yra ne globalus, o regioninis navigacijos sistemos komponentas, kuris didžiausius savo privalumus turėtų parodyti aviacijos srityje.
Teikiamos paslaugos
„Atviros paslaugos“ yra paprasčiausiai ir nemokamai prieinama „Galileo“ paslaugų dalis, kuria jau dabar naudojasi 1,2 mlrd. išmaniųjų telefonų naudotojų. Tai yra „standartinio tikslumo“ pozicijos ir laiko nustatymo paslauga.
„Reguliuojamos viešosios paslaugos“ bus prieinamos tik konkrečioms valstybinėms institucijoms. Šių paslaugų teikimui naudojamas signalas yra šifruojamas, esama ir keleto papildomų pažangesnių funkcijų, užtikrinančių didesnį paslaugų patikimumą.
„Didelio tikslumo paslaugos“ yra atvirųjų paslaugų priedas, kuris, taikant skirtingus signalo perdavimo dažnius, skleidžia papildomą navigacijos signalą ir teikia kitas pridėtinės vertės paslaugas. Šios paslaugos signalas taip pat gali būti šifruojamas. Naudojantis šia paslauga vietos nustatymo tikslumas gali išaugti iki mažiau nei 10 cm paklaidos.
„Paieškos ir gelbėjimo paslaugos“ – tai Europos indėlis į pasaulinę COSPAS-SARSAT nelaimės signalo aptikimo ir gelbėjimo sistemą.
Išgelbėtos gyvybės
Vasario pradžioje Prahoje, pagrindinėje Europos globalios navigacijos palydovinių sistemų agentūroje (GSA) vykusiame „Galileo“ galimybių pristatyme daugiausiai dėmesio buvo skiriama ne toms įprastosioms funkcijoms, kurios jau ir taip pažįstamos visiems GPS naudotojams, o tokioms, kurios yra iš tiesų naujoviškos. Ir jau tikrai pagrindinis dėmesys – gelbėjimo tarnybų galimybių bei efektyvumo išplėtimas.
Pavyzdžiui, visuose automobiliuose, kurie Europoje parduoti po 2018 m. balandžio, privalo būti įdiegta „eCall“ sistema, gelbėjimo tarnyboms pranešanti, kad štai, tokioje tai vietoje yra automobilis su išsiskleidusiomis saugos pagalvėmis. Planuojama, kad iki 2021 m. vidurio Europos keliuose tokių transporto priemonių bus 10 milijonų.
Išaugs ir 112 gelbėjimo tarnybos tikslumas: jeigu šiandien, pavyzdžiui, Lietuvoje 112 skambintojo buvimo vieta nustatoma pagal artimiausius mobiliojo ryšio bokštus, maždaug 1 kilometro tikslumu (priklausomai nuo to, ar tai miestas, ar neapgyvendinta vietovė), tai įdiegus kol kas dar pilotinio „Help 112“ projekto galimybes gelbėtojai žmogaus, patekusio į nelaimę, vietą jau žinos metro tikslumu.
Bet būna atvejų, kai metro tikslumas – nepakankamas. Autonominių automobilių poreikis – decimetrinis tikslumas. Ir jau ryšio su „Galileo“ palydovais galimybė diegiama į naujus GM ir BMW automobilius su autonominio valdymo galimybėmis. Žinoma, ne tik „Galileo“ – vyksta integracija ir su GPS palydovų duomenimis, taip vietos nustatymui naudojant ne 26, o 52 palydovus.
Įdomus dalykas: jei EGNOS sistema būtų įdiegta JAV teritorijoje, o Kobe Bryanto sraigtasparnyje būtų įdiegtas EGNOS imtuvas/siųstuvas, tai krepšininkas veikiausiai iki šiol būtų gyvas – GSA atstovai tvirtina, kad toks navigacijos patobulinimas sraigtasparniams suteiktų saugią galimybę skristi ir prastu oru.
„Nežinau, kokios tikslios buvo nelaimingo atsitikimo sąlygos, bet įdiegus visas reikiamas EGNOS sistemas ir blogu oru vykdant skrydį pagal instrumentų parodymus skrydis tikrai būtų saugesnis. EGNOS padėtų saugiai nusileisti į žemesnį aukštį, kuomet būtų galima priimti sprendimą leistis pagal vizualinę informaciją. Šiuo metu sistema padeda nusileisti iki 200 pėdų aukščio, bet ateityje šį aukštį bus galima ir dar sumažinti. Teoriškai iš tokio aukščio nusileidimo vieta jau turėtų būti matoma“, – sakė GSA atstovas Danielis Loupouras.
Nors iš tiesų kuriant šią sistemą apie vieno krepšininko gyvybę niekas tikrai negalvojo – tikslas buvo saugūs gelbėjimo sraigtasparnių skrydžiai. GSA tvirtina, kad dabar kasmet dėl prasto oro gelbėtojai į orą negali kilti 3000 kartų. Su EGNOS ši problema dingtų, o tai reikštų daugiau išgelbėtų gyvybių.
Įdomu tai, kad EGNOS veiks ne tik ore, bet ir pastatų viduje: kuriama specialiai ugniagesiams skirta AIOSAT sistema, kuri, derinant „Galileo“, EGNOS, infraraudonųjų spindulių pagrindu veikiančių atstumo jutiklių ir akcelerometrų bei giroskopų informaciją leis užtikrinti pačių gelbėjimo tarnybų darbuotojų saugumą.
Būtina paminėti ir specialiai jūrininkams, lėktuvams ar šiaip į pavojingesnes keliones išsiruošusiems žmonėms skirtus paieškos ir gelbėjimo švyturėlius: jie gali būti įjungiami arba rankiniu būdu, patekus į pavojų, arba automatiškai – pavyzdžiui, jei toks švyturėlis apsemiamas arba jei labai staigiai ir smarkiai pasikeičia jo judėjimo greitis (pvz., lėktuvui įsirėžus į žemę ar vandenį). Švyturėlis siunčia signalą į „Galileo“ palydovą, iš kurio signalas keliauja į gelbėjimo veiksmų koordinavimo centrą, iš kurio į tą patį švyturėlį grįžta patvirtinimas, kad jo vieta yra nustatyta, o taip pat perduodami duomenys artimiausiai tinkamai gelbėjimo stočiai.
Beje, galima numanyti, kad jeigu tokie švyturėliai į lėktuvus būtų montuojami kiek seniau, bevaisės daugelį metų trukusios lėktuvo MH370 paieškos būtų užbaigtos dar tą pačią nelaimės dieną.
Kaip vienas iš praktinių šios sistemos veikimo pavyzdžių buvo pateiktas Portugalijos jūrininkų gelbėjimas: jų jachta, atsimušusį į „pamestą“ jūrinį konteinerį, pradėjo skęsti. Du vyrai, perlipę į gelbėjimo valtį, išsikvietė pagalbą ir jau po keturių valandų nuo nelaimės buvo saugiau pargabenti ant kranto – gelbėtojams nereikėjo „šukuoti“ jūros ieškant į pavojų patekusių žmonių, todėl buvo skrendama tiesiai į reikiamą tašką.
Nauda įvairiausioms ūkio šakoms
GSA nurodo, kad iki 2025 m. bendra nauda, kurią atneš „Galileo“ ir EGNOS sistemų naudojimas bus vertinama 60 mlrd. eurų, bus sukurta 50 000 naujų darbo vietų. Bet pinigai ir darbo vietos – dar ne viskas. Dėl padidėjusio tikslumo ir naujų atsiradusių galimybių iki 2025 metų bus išvengta 15 mln. tonų anglies dvideginio emisijų (palyginimui, vidutinio ES piliečio CO₂ metinė emisija yra 8,8 tonos), sutaupyta 3,5 mlrd. tonų degalų, 1,5 mln. tonų trąšų, 4500 tonų pesticidų.
Per tą patį laiką dėl EGNOS nusileidimo procedūrų taikymo 400 Europos oro uostų bus išvengta 80 000 skrydžių atidėjimų ir 20 000 skrydžių nukreipimų. O kadangi žmonės, padedami šios sistemos, galės greičiau pasiekti savo darbo paskirties tašką, bus sutaupyta ir 800 mln. darbo valandų.
