Ankstesnis laikinas šios kometos pavadinimas buvo C/2019 Q4 (Borisov). Šiame varde C reiškia, jog tai yra kometa su hiperboline orbita. Skaičiai – atradimo metus, Q4 – metų dalį, kurioje buvo atrasta kometa. Skliausteliuose – mėgėjo astronomo iš Krymo Genadijaus Borisovo pavardė: jis pirmasis pastebėjo šią kometą teleskopu, kurį pats ir pasigamino.
Naujasis vardas yra supaprastintas. 2I tiesiog reiškia „antras tarpžvaigždinis“. Mat pirmasis buvo kometa Oumuamua, kuri atrasta 2017 metų spalį.
„Šiuo atveju IAU nusprendė laikytis vardų suteikimo kometiniams objektams tradicijos, tad objektui suteiktas 2I/Borisov pavadinimas“, – rašoma oficialiame astronomų pareiškime.
Bet astronomų darbas neapsiribojo pavadinimo galvojimu: jie labai kruopščiai analizavo kometą ir stengėsi kuo daugiau apie ją sužinoti.
Ligšioliniai stebėjimų duomenys rodo, kad šiuo metu objektas artėja link Saulės ir labiausiai prie jos priartės (pasieks perihelį) gruodžio 8 dieną – per 300 mln. kilometrų. Žemė aplink Saulę sukasi vidutiniškai perpus mažesniu atstumu.
Kometa prie planetų orbitos plokštumos – ekliptikos – artėja maždaug 40 laipsnių kampu, jos greitis – 150 tūkst. km per valandą. Skersmuo – tarp 2 ir 16 kilometrų. Objekto nuotraukose matomas neryškus kontūras, būdingas kometinėms dujų uodegoms
Dvi naujausios analizės – optiniai vaizdai, rodantys kometos spalvą ir spektrinė analizė, rodanti kometos cheminę sudėtį – atskleidė, kad ji yra panaši į Saulės sistemos ilgojo periodo kometas, atskriejančias iš tolimo Oorto debesies, o ne į trumpojo periodo kometas, atskriejančias iš arčiau.
Lenkijos astronomai parašė ir į publikavimui parengtų darbų saugyklą „arXiv“ įdėjo naują mokslinį darbą, kuriame aprašoma numanoma kometos trajektorija ir bandoma nustatyti, kokia yra jos kilmė.
Tikslaus kilmės taško mokslininkai pateikti negalėjo, bet keliama hipotezė, kad prieš milijonus metų 2I/Borisov praskriejo pro dvinarę žvaigždę Kruger 60, kuri nuo mūsų nutolusi 13 šviesmečių atstumu. Kometa prie tos žvaigždės turėjo prisiartinti santykinai nedideliu 5,7 šviesmečių atstumu, jos greitis tuo metu turėjo būti gerokai mažesnis – tik 12 348 km/h.
Savaime suprantama, šie skaičiavimų rezultatai yra labai preliminarūs – tikslios trajektorijos nustatymui prireiks ne vieno stebėjimų mėnesio, o ir pačios kometos stebėjimas dar gali pateikti staigmenų.
Mokslininkus labiausiai domina tai, kiek jos cheminė sudėtis yra artima Saulės sistemos kometoms, ar tarp jų galima atrasti skirtumų.
Be to, šis atradimas – praėjus mažiau nei dvejiems metams po Oumuamua atradimo – taip pat reiškia, kad veikiausiai tarpžvaigždiniai svečiai Saulės sistemą aplanko ne taip jau retai.
Tad netrukus galime sužinoti ir apie 3I, ir 4I, ir apie dar labai daug I.
