„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Oksfordo mokslininkai nustatė geną, kuris padvigubina riziką mirti nuo COVID-19

Mokslininkai nustatė konkretų geną, kuris padvigubina kvėpavimo nepakankamumo dėl COVID-19 riziką ir gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurios etninės grupės yra jautresnės šiai ligai nei kitos, praneša „Bloomberg“.
DNR
DNR / 123RF.com nuotr.

Paaiškina dalį susirgimų

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad didesnės rizikos geno versija greičiausiai neleidžia kvėpavimo takus ir plaučius išklojančioms ląstelėms tinkamai reaguoti į virusą.

Lapkričio 4 d. „Nature genetics“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šią geno versiją turi apie 60 proc. žmonių, kilusių iš Pietų Azijos, palyginti su 15 proc. žmonių, kilusių iš Europos.

Tyrimo rezultatai padeda paaiškinti, kodėl tam tikrose bendruomenėse ir Indijos subkontinente galėjo būti stebimas didesnis hospitalizacijos ir mirties atvejų skaičius.

Autoriai įspėjo, kad genas negali būti naudojamas kaip vienintelis paaiškinimas, nes daug kitų veiksnių, pavyzdžiui, socialinės ir ekonominės sąlygos, vaidina svarbų vaidmenį. Nepaisant reikšmingo viruso poveikio afrokaribų kilmės žmonėms, tik 2 proc. jų turi didesnės rizikos genotipą.

Naudojo dirbtinį intelektą

Autoriai teigė, kad žmonėms, turintiems geną, vadinamą LZTFL1, ypač naudinga būtų skiepytis, nes skiepai išlieka geriausiu apsisaugojimo būdu. Gauti rezultatai suteikia galimybę atlikti tyrimus, susijusius su šį geną turinčių pacientų gydymu, nes šiuo metu nėra jokių specialiai pritaikytų vaistų.

Tai „rodo, kad labai svarbu, kaip plaučiai reaguoja į infekciją“, – „Bloomberg“ sakė vienas iš pagrindinių autorių, Oksfordo genomikos docentas James Davies, pandemijos metu dirbęs intensyviosios terapijos skyriuje. „Tai svarbu, nes dauguma gydymo metodų buvo sutelkti į tai, kaip imuninė sistema reaguoja į virusą.“

123RF.com nuotr./Koronavirusas
123RF.com nuotr./Koronavirusas

J.Deivisas ir jo kolegos geną surado naudodami dirbtinį intelektą ir pažangiausias molekulines technologijas. Komanda išmokė algoritmą analizuoti didelius kiekius genetinių duomenų, gautų iš šimtų rūšių ląstelių visame organizme, ir tada panaudojo naują metodą, kuris leido jiems surasti DNR, slypinčią už šio konkretaus genetinio signalo.

Esant kitoms vienodoms sąlygoms, „jei turite didesnės rizikos genotipą ir labai blogai jaučiatės dėl COVID-19, yra 50 proc. tikimybė, kad taip nebūtų nutikę, jei būtumėte turėję mažesnės rizikos genotipą“, – sakė J.Deivisas spaudos konferencijos metu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs