Viena vertus, tai yra labai geras rezultatas, rodantis, kad vakcina yra efektyvi. Kita vertus, ji neprilygsta įmonių „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinoms, kurių klinikiniuose tyrimuose pasiektas beveik 95 proc. efektyvumo lygis.
Už tai didelis britų universiteto, bendradarbiaujančio su taip pat britų farmacijos įmone „AstraZeneca“, vakcinos privalumas bus gerokai mažesnė skiepų kaina ir nepalyginamai paprastesnės vakcinos laikymo sąlygos.
Tad, jeigu vaistų reguliavimo institucijos užregistruos šią vakciną kaip tinkamą vartoti, ji taip pat bus labai svarbi kovojant su pandemija.
Be to, esama intriguojančių duomenų, kurie rodo, jog ištobulinus vakcinos dozavimą jos efektyvumą galima būtų padidinti iki 90 procentų.
Ši vakcina buvo sukurta ir kliniškai išbandyta per 10 mėnesių, nors paprastai toks procesas užtrunka apie dešimtmetį.
„Šiandienos pranešimas dar vienu žingsniu priartina mus prie laiko, kai galėsime panaudoti vakcinas, kad užkirstume kelią tai žalai, kurią kelia virusas“, – sakė vakcinos kūrėja, prof. Sarah Gilbert.
Ką parodė tyrimai?
Klinikiniuose Oksfordo universiteto vakcinos tyrimuose dalyvavo 20 000 savanorių. Pusė jų buvo Jungtinėje Karalystėje, kita pusė – Brazilijoje.
Pasiekus tyrimo protokoluose nustatytą COVID-19 atvejų skaičių išsiaiškinta, kad kontrolinėje grupėje, kuriai buvo injekuojamas placebas, užsikrėtimų buvo 101, o tiriamojoje grupėje – 30 COVID-19 atvejų.
Tad mokslininkai padarė išvadą, kad vakcinos efektyvumo lygis yra 70 procentų.
Kai savanoriams buvo injekuojamos dvi „didelės“ dozės, apsaugos lygis buvo 62 procentai, tačiau kuomet pirmoji dozė buvo „maža“, o antra – „didelė“, apsaugos lygis išaugo iki 90 procentų. Kol kas sunku pasakyti, kodėl atsirado toks skirtumas.
„Rezultatai mus tikrai nudžiugino“, – BBC sakė klinikiniam tyrimui vadovavęs prof. Andrew Pollardas.
Jis sakė, kad 90 proc. efektyvumo rodiklis yra „įdomus“ ir galimai reiškia, kad tokiu būdu „gautume kur kas daugiau platinimui paruoštų vakcinos dozių“.
Be to, tiriamojoje grupėje, kuri gavo iš pradžių mažą, o vėliau didelę vakcinos dozę COVID-19 simptomai buvo silpnesni, kas reiškia, kad „galbūt pavyktų sustabdyti virusą“, – sakė prof. A.Pollardas.
Kada bus galima pasiskiepyti?
Jungtinėje Karalystėje jau yra 4 milijonai šios vakcinos dozių, parengtų naudoti. Dar 96 mln. dozių laukia gamintojo sandėliuose.
Tačiau jokių skiepijimo veiksmų negalima imtis tol, kol vaistų reguliavimo institucijos neišnagrinės saugumo bei efektyvumo duomenų, surinktų klinikinių tyrimų metu, ir neįsitikins, kad vakcinos gamyba atitinka keliamus aukštus standartus. Visas šis procesas turėtų būti vykdomas artimiausiomis savaitėmis.
Kaip vakcina veikia?
Oksfordo universiteto vakcinos pagrindas – genetiškai modifikuotas paprastosios slogos virusas, sukeliantis ligą šimpanzėms.
Virusas modifikuotas taip, kad negalėtų sukelti slogos žmonėms ir gebėtų pernešti koronaviruso „spygliuko“ baltymo genetinį kodą.
Kai šis genetinis kodas patenka į žmogaus organizmą, ląstelės pradeda gaminti koronaviruso „spygliuko“ baltymą, kurį imuninė sistema atpažįsta kaip grėsmę ir ieško būdų tai grėsmei neutralizuoti gamindama specifinius antikūnus. Tokiu būdu išmokstama kovoti prieš tikrąją COVID-19 infekciją ir pulti ją iškart, praleidus „imuninio mokymosi“ etapą.
Ar rezultatai nuviliantys?
Įvertinus tai, kad ir „Pfizer“, ir „Moderna“ vakcinų klinikinių tyrimų rezultatai rodo, jog jų efektyvumas yra apie 95 procentus, 70 proc. žyma iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip santykinai nuvilianti.
Tačiau vos prieš mėnesį buvo manoma, kad bet koks rezultatas, didesnis nei 50 procentų, jau būtų mokslo triumfas prieš pandemiją. O 70 proc. efektyvumo riba jau yra aukštesnė nei kasmetinio skiepo nuo gripo.
Ypatingas šios vakcinos privalumas – daug paprastesnis jos transportavimas ir laikymas. Vakcina išlieka stabili įprastinėje šaldytuvo temperatūroje, o tai reiškia, kad ją bus galima išvežioti po visus pasaulio kampelius, skirtingai nei amerikietiškas vakcinas, kurios turi būti saugomos (ir pervežamos) itin žemoje temperatūroje. „Pfizer“ nurodo reikalavimą, kad vakcina būtų saugoma -70 ºC temperatūroje, „Moderna“ sąlygos yra kiek paprastesnės, bet vis dar labai griežtos: -20 ºC.
Oksfordo universiteto gamybos partneris – įmonė „AstraZeneca“ – ruošiasi pagaminti ir po visą pasaulį išplatinti tris milijardus šios vakcinos dozių.
Be to, didžiulis britų vakcinos pranašumas prieš amerikietiškas yra jos kaina. Oksfordo vakcina kainuos kiek daugiau nei 3 eurus, „Pfizer“ – apie 17 eurų, „Moderna“ – apie 28 eurus.
Kaip ji pakeis gyvenimus?
Vakcinos nuo koronaviruso buvo nekantriai laukiama jau nuo vasario mėnesio, kai tapo aiškus, kad infekcijos plitimas daro milžinišką žalą visuomenei ir dėl jos tenka imtis itin griežtų karantino apribojimų.
Tačiau pagaminti ir per visą pasaulį išplatinti milijardus vakcinos dozių yra milžiniškas iššūkis. Nereikėtų tikėtis, kad gyvenimas pagerės jau nuo rytojaus, tačiau jau gana greitai padėtis turėtų keistis, nes pirmiausiai vakcinos teikiamą apsaugą gaus tie žmonės, kuriems jos reikia labiausiai – rizikos grupėms priskiriami žmonės, taip pat – „priešakinėse linijose“ kovoje su virusu dirbantys specialistai.
Britų sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hacockas sakė, kad padėtis „panašesne į normalią“ turėtų tapti iki vasaros, tačiau iki to laiko, kol vakcina nebus išplatinta, privalėsime rūpintis vieni kitais.
