„Telia“ pasakoja, kaip vyksta šios inovatyvios telechirurginės operacijos, ir kaip 5G kiekvieną iš mūsų gali priartinti prie kokybiškesnių medicinos paslaugų.
„Prieš gerą dešimtmetį daugelis mūsų būtų sunkiai sutikęs gultis ant operacinio stalo, žinodamas, kad chirurgas mus operuos per mobilųjį internetą. Kai ryšys „YouTube“ įrašus paleidžia tik po geros pauzės, galima nebent košmaruose sapnuoti, kokiu tikslumu jis po mūsų kūną vedžiotų chirurgo per nuotolį valdomą skalpelį.
Tačiau vis labiau plėtojamas 5G su smarkiai mažesne delsa baimę keičia į realius rezultatus. Ir tai nėra tik prašmatni technologijų galimybių demonstracija – dedama daug vilčių, kad 5G telechirurgija leis atlikti aukščiausio lygio procedūras net nutolusiuose regionuose ir geriausių specialistų kompetencijomis naudotis kone bet kuriame pasaulio taške“, – teigia „Telia“ Tinklų komandos vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Pirmoji operacija – dar prieš 30 m.
Pacientus operuojantys robotai, kurių kiekvieną veiksmą per internetą valdo kitame mieste ar net kontinente esantis chirurgas, net šiomis dienomis skamba kaip mokslinė fantastika. Bet iš tikrųjų pirmieji tokio tipo eksperimentai buvo įgyvendinti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. 1993 m. buvo atlikta bene pirmojo nuotolinė laparoskopija, kurią vykdžiusio chirurgo valdymo pultas buvo Kalifornijos valstijoje esančiame Pasadenos mieste, o organinės medžiagos modelis buvo patalpintas Milane esančioje operacinėje.
Ryšių sistemą tada sudarė net trys optiniu kabeliu sujungtos tarpinės stotys (pirmoji buvo Niujorke, antroji – Pasadenoje, o paskutinė – Milane) bei du palydovai – vienas skriejo virš Atlanto vandenyno, kitas – virš JAV). Tuomet paciento muliažą ir gydytoją fiziškai skyrė 14 000 km, o nustatytas signalo vėlinimo laikas pasiekė tais laikais nematytas žemumas – 1,1 s.
„Pagrindinis telechirurgijos iššūkis yra užtikrinti, kad chirurgo per nuotolį matomas vaizdas kuo mažiau atsiliktų nuo realiojo, o tarp jo komandų ir roboto atliekamų veiksmų būtų kuo mažesnis vėlinimas. Visa tai tiesiogiai priklauso nuo interneto pajėgumų. Jei delsa siekia vieną sekundę, operacijos atlikimas šių dienų standartais yra sunkiai įsivaizduojamas. Pasiekus perpus mažesnį 400–500 ms vėlinimą, operuoti įmanoma, bet tai vargina chirurgą, nes jis turi stabdyti save ir įvairias greitas manipuliacijas atlikti kiek lėčiau, nei yra įpratęs. Idealus vėlinimo lygis, užtikrinantis maksimalią operacijos kokybę ir saugumą, turėtų siekti mažiau, nei 100 ms“, – sako R.Mikalauskas.
5G duoda paspirtį telechirurgijos vystymuisi
Anot „Telia“ eksperto, pasiekti tokią delsą šiais laikais įmanoma be optinių kabelių, palydovų ir kitos sudėtingos infrastruktūros. Panašų vėlinimo lygį galėtų garantuoti net 4G tinklas, bet turint omenyje, kad mobiliojo kokybė bei pajėgumai dinamiškai kinta, priklausomai nuo aktyvių vartotojų skaičiaus ir kitų faktorių, iš jo vis dar negalima tikėtis tokio stabilumo, koks reikalingas operacijos atlikimui.
Dėl šios priežasties pagrindiniu modernios telechirurgijos varikliu tampa pažangusis 5G, kurio teorinė delsa gali būti mažesnė, nei 10 ms, o kur kas didesnė tinklo talpa garantuoja, jog šis rodiklis nepradės smarkiai prastėti prie tinklo staiga prisijungus didesniam žmonių kiekiui. Be to, 5G atveria „tinklo pjaustymo“ galimybes, todėl ligoninės tinklas gali būti izoliuojamas įprastame komerciniame tinkle, kas dar labiau sumažina galimus ryšio kokybės svyravimus ir garantuoja didesnį tinklu keliaujančios informacijos saugumą.
Kad visa tai nėra tik sausa teorija, patvirtina ne viena sėkmingai 5G ryšiu atlikta procedūra. Pernai Bario poliklinikoje Italijos mobiliojo ryšio operatorius palaikė nuotolinę akių operaciją, kurios metu profesorius Gianni Alessio iš savo biuro nuotoliniu būdu valdydamas lazerinę įrangą, atliko ragenos korekcija. Pacientas tuo metu buvo nuo biuro nutolusioje operacinėje, bet dėl vos 50 ms siekiančios delsos laiko gydytojui pavyko sklandžiai valdyti lazerinį instrumentą, užtikrinant maksimalų tikslumą.
Tačiau nuotoliniu būdu šiandien atliekamos ir dar sudėtingesnės operacijos. Pavyzdžiui, Kinijoje chirurgai Parkinsono liga sergančiam pacientui implantavo smegenų stimuliatorių, būdami nuo jo nutolę daugiau nei 3000 km atstumu. Šiais metais telechirurgijos pasaulį taip pat sudrebino žinia apie pirmąją nuotoliniu būdu įvykdytą radikalią, distalinę skrandžio šalinimo operaciją. Per 5G atliktos operacijos prireikė 51 metų pacientui, kuriam diagnozuotas skrandžio vėžys – ketvirta pagal mirštamumą onkologinė liga pasaulyje. Komplikacijų nebuvimas ir greitas išrašymas iš ligoninės patvirtino procedūros saugumą ir veiksmingumą.
Galiausiai, 5G šiemet įrodė galintis vienai operacijai sujungti net keletą skirtinguose žemynuose esančių chirurgų. Orlando mieste, JAV, esančiame „Nicholson Center“ mokymų centre šimtai specialistų stebėjo operaciją, kurią bendradarbiaudami atliko Orlande, Šanchajuje ir Dubajuje esantys gydytojai. Tai demonstruoja telechirurgijos potencialą bendradarbiavimui sutelkti geriausius medicinos protus, kuriuos vienu metu fiziškai sukviesti į vieną vietą būtų logistiškai beveik neįmanoma užduotis.
Lietuvoje pradžią teleschirurgijai jau davė Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pernai pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai siunčiamas į Ispaniją. Nors užsienyje, už 3000 kilometrų, buvęs gydytojas per nuotolį jokių manipuliacijų nevykdė, jis davė naudingų patarimų operaciją atliekantiems ir taip prisidėjo prie didesnės procedūros sėkmės.
Pergalė regionams
Nagrinėjant telechirurgijos temą, ne vienam gali kilti klausimas, kodėl mums reikalingos tokios sudėtingos technologijos ir ar nebūtų paprasčiau gydytojui tiesiog pačiam nuvykti į operacijos vietą. Deja, kaip teigia telechirurgijos sprendimų vystytojai, nuotolinės operacijos taps neišvengiamos dėl didėjančio medicinos paslaugų netolygumų tarp regionų ir didmiesčių. Dažniausiai medicinos kompetencijos koncentruojasi didžiųjų miestų ligoninėse, o rajono gydymo įstaigoms darosi sunku prisivilioti specialistus. „5G telechirurgija, leidžianti patyrusiam chirurgui operuoti per atstumą, nepaliekant savo kabineto, turėtų pacientui suteikti aukščiausio lygio chirurgines procedūras greičiau ir nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos“, – komentuoja R.Mikalauskas.
Tarp kitų telechirurgijos privalumų įvardinamas ir didesnis chirurgų darbo našumas. Atlikus vieną operaciją, kitaip nei fiziškai dirbant tikroje operacinėje, gydytojui nereikia laukti, kol bus atvežtas ir operacijai paruoštas kitas ligonis. Po trumpos pertraukėlės savo kabinete jis gali nuotoliu iškart kibti į darbus kitoje ligoninėje ir taip per dieną atlikti daugiau operacijų. Tai gali būti ypač naudinga karo ar stichinių nelaimių atvejais, kai ligonines užplūsta didelis nukentėjusiųjų skaičius ir pagalbą reikia suteikti per trumpą laiką arba gelbėti žmones tose zonas, į kurias gydytojui vykti būtų pavojinga.
