Nors garsiausi meteorų lietūs – Geminidų ir perseidų, be jų, Žemę kasmet aplanko daugybė „krentančių žvaigždžių“.
Lyridų meteorų lietus savo piką pasieks balandžio 23 d. anksti ryte. Meteorai kyla iš kometos C/1861 G1, dar vadinamos Thatcher. Kometos nuolaužoms nukritus į mūsų planetos atmosferą, jos sudega ir naktiniame danguje palieka akinančių krintančių žvaigždžių pėdsaką, kurį galima stebėti kelias sekundes.
Kaip rašo „The Guardian“, per valandą bus galima išvysti apie 18 meteorų, kurie dažniausiai būna labai ryškūs.
Šiais metais tikimasi gerų stebėjimo sąlygų, nes Mėnulis apšviečia tik 9 proc. savo paviršiaus, todėl bus matomi net silpni meteorai.
Kaip žiūrėti?
Šį meteorų lietų geriausia stebėti prieš aušrą Šiaurės pusrutulyje. „EarthSKy“ duomenimis, aukščiausią piko tašką meteorų lietus pasieks 23 d. (sekmadienį) 4 valandą ryto.
Nors Lietuvoje naktys nebus visiškai giedros, orai meteorų stebėjimui atrodo palankūs.
Kaip rašo NASA, krintančios žvaigždės gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, bet jei norite į ką nors nukreipti žvilgsnį, ieškokite Lyros žvaigždyno, pagal kurį ir pavadintas šis lietus, nes Lyridai dažnai pasirodo būtent šiame dangaus kampe.
Lyros žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Vega kartu su Erelio Altayru ir Gulbės Denebu sudaro ryškų trikampį, vadinamą „vasaros trikampiu“.
Geriausia šį reiškinį stebėti atviroje vietovėje, nutolusioje nuo šviesos šaltinių.
Anksčiau Molėtų observatorijos astronomas Saulius Lovčikas 15min pasakojo, kad meteorų stebėjimas reikalauja kantrybės, nes meteorai pasirodo gūsiais, tad stebėti dangų patartina bent valandą. Taip pat rekomenduojama atsigulti ir, jei esate ne vienas, žiūrėti į skirtingas dangaus puses.
Nepamirškite, kad akims reikia 20 minučių, kad visiškai priprastų prie tamsos.
