Orgazmo ir skausmo veido išraiška tokia pati? Mokslininkai patikrino seną mitą

Ar esate girdėję, kad žmogus orgazmo metu nutaiso tą pačią mimiką, kaip ir patirdamas skausmą? Mokslininkai nusprendė tai patikrinti.
Moters orgazmo akimirka
Moters orgazmo akimirka / Albert Pocej nuotr.

Dažnas žmogus mano, kad orgazmui ir skausmui skirtos veido išraiškos yra bent jau labai artimos. Šią idėją paskatino ir Holivudo filmai, kuriuose viskas yra labai išryškinta ir dramatizuota. Jungtinės Karalystės ir Ispanijos mokslininkai nusprendė patikrinti, ar tai yra tiesa, tačiau juk kankinti žmones tokiuose tyrimuose būtų neetiška, todėl teko pasitelkti kūrybiškus metodus.

Mokslininkai sukūrė keletą skaitmeninių veidų, galinčių judinti 42 virtualius raumenis. Taip šie veidai galėjo atkartoti įvairias žmonės būdingas mimikas. Tuomet 80 žmonių turėjo įvertinti matomas išraiškas ir nuspręsti, ar virtualus žmogus patiria skausmą ar orgazmą. Tai padėjo dar labiau patikslinti modelį ir tada buvo pereita prie antrojo etapo, kuomet 104 žmonės buvo pakviesti įvertinti matomas skaitmeninio žmogaus veido išraiškas. Paaiškėjo, kad skausmui ir intensyviam malonumui priskiriamos skirtingos mimikos. Kitaip tariant, nebuvo taip, kad vieni tą patį veidą priskirtų orgazmui, o kiti – skausmui.

Ir mokslininkų tai nestebina. Net pašalinus kontekstą (skaitmeniniai veidai neturėjo kūnų ar jokio fono) žmonės gali lengvai perskaityti vienas kito emocijas. Tai yra evoliucijos mums suteikta gyvybiškai svarbi savybė – juk kartais iš veido išraiškos tenka suprasti, kam reikalinga pagalba.

Tuo tyrimas nesibaigė. Mokslininkai tyrimo dalyvius padalino į dvi grupes – vienoje buvo vakariečiai, kitoje – azijiečiai. Tuomet jie patikrino, kaip šių skirtingų kultūrų žmonės įsivaizduoja orgazmo metu patiriamas veido išraiškas. Vakariečiams tai – plačiai atmerktos akys ir atvertos lūpos. Azijiečiams – suspaustų ar vos vos atvertų lūpų šypsena ir primerktos akys.

Taigi, tai, kad žmonės tas pačias veido išraiškas nutaiso malonumo ir skausmo metu tėra mitas. Tačiau šis tyrimas nebuvo skirtas tik mokslininkų smalsumui patenkinti. Tyrimo autoriai teigia, kad jis leido iš arčiau pažvelgti į žmogaus gebėjimą skaityti kitų emocijas. Sukurti metodai galės būti naudojami ir tolimesniuose tyrimuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų