Kaip kietą ir sulūžti galinčią medžiagą įmanoma paversti į itin lankstų ir praktiškai nesulaužomą darinį? Tai savo mokslinėje veikloje bando išsiaiškinti Stéphanie Lacour, kuri su kolegomis siekia elektronikoje naudojamas montažo plokštes padaryti tinkamomis integruoti į dirbtinę odą. Sujungus elektrai laidžias grandines su nervų sistema, šios plokštės galėtų tapti visaverčiais jutimo organais, leidžiančiais protezus naudojantiems žmonėms justi bet kokius prisilietimus.
S.Lacour moksliniame žurnale „Advanced Materials“ neseniai paskelbė publikaciją, kurioje aprašė naujausio savo tyrimo rezultatus. Tyrėja ir jos vadovaujama komanda, eksperimentuodama su įvairiomis deformuojamomis medžiagomis, atrado naujo tipo substratą, ant kurio paviršiaus būtų galima sumontuoti elektrai laidžias grandines – tai elastomerinės putos (angl. elastomeric foams).
Šios putos yra naudojamos įvairiose pakavimo medžiagose ir tokiuose gaminiuose kaip batai, čiužiniai ar tvarsčiai. Atlikę bandymus mokslininkai parodė, kad poliuretano putas galima padengti metalo sluoksniu taip, kad jis neprastų savo elektrinio laidumo savybių.
„Šiuo metu mes tyrinėjame naujo tipo lanksčius, heterogeniškus putų formos substratus. Daugiau ar mažiau tankus oro burbulų tinklas įterptas į elastingą matricą leidžia mums reguliuoti ir substrato tamprumą“, – portalui Phys.org teigė S.Lacour.
Kaip parodė mokslininkų atlikti tamprumo testai, metalo sluoksnis, kuriuo buvo padengtas tolydaus poliuretano paviršius, įtrūkdavo kaskart per daug ištempus medžiagą. Tuo tarpu metalas ant putų formos poliuterano įtrūkdavo tik virš oro burbuliukų, o tarpinė medžiaga išlikdavo nepažeista. Tarp lanksčios medžiagos oro burbulų esančios metalinės gijos galėtų būti naudojamos kaip elektrodai, sensoriai ir jungtys elektroninei odai.
