Kelia pavojų sveikatai
Oro kokybės prognozės neatrodo nuotaikingai. Daugiau nei 90 proc. pasaulio gyventojų gyvena vietose, kur oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, praneša „The Guardian“.
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad oro tarša pasaulyje didėja, o 2022 m. Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis direktorius Petteri Taalasas teigė, kad šylant klimatui padidės gaisrų, su kuriais – ir oro užterštumo, net ir esant mažo išmetamųjų teršalų kiekio scenarijui.
Duomenys rodo, kad 2019 m. dėl taršos pasaulyje mirė 9 mln. žmonių – tai sudarė vieną iš šešių mirčių. Tuo tarpu Europos aplinkos agentūros ataskaitoje teigiama, kad 2021 metais Europoje „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“.
Toksiškų oro taršos dalelių 2022 m. rasta ir kūdikių plaučiuose, kepenyse bei smegenyse dar prieš jiems pirmą kartą įkvepiant oro.
Kaip 15min pasakojo Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė, aplinkos oro taršos šaltiniai skirstomi į du tipus: antropogeninius (sukeltus žmogaus veiklos) ir gamtinius (ugnikalnių išsiveržimai, smėlio audros, miškų gaisrai ir pan.).
„Žmogaus veiklos keliama oro tarša atsiranda deginant iškastinį kurą elektros ir šilumos gamybos, transporto, pramonės poreikiams, taip pat tvarkant atliekas, žemės ūkio ir kitose srityse“, – pasakojo ekspertė.
Oro taršą miestuose didina kietojo kuro naudojimas (medienos, akmens anglių, durpių ir kt.) namų ūkiuose, netinkama kaminų ar katilų, statybviečių, gatvių priežiūra, intensyvus eismas senu, techniškai netvarkingu vidaus degimo varikliais varomu autotransportu.
Šių procesų metu į atmosferą išmetamos aplinkai bei gyviems organizmams kenkismingos medžiagos – sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies dvideginis, o svarbiausia – kietosios dalelės.
Kaip apibrėžia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kietosios dalelės yra ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).
Užterštas oras stipriai susijęs su dažnesniais persileidimais, priešlaikiniais gimdymu.
Visos šios medžiagos gali daryti neigiamą įtaką žmonių sveikatai.
Dėl cheminės ir fizinės sudėties ir itin mažo dydžio kietosios dalelės gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką, sutrikdyti kraujotakos sistemos organų veiklą, pabloginti vidaus organų funkciją.
Yra žinoma, kad užterštas oras stipriai susijęs su dažnesniais persileidimais, priešlaikiniais gimdymu, mažu kūdikių gimimo svoriu ir sutrikusiu smegenų vystymusi.
Mokslininkai taip pat atrado teigiamą ryšį tarp autoimuninės ligos atsiradimo ir oro taršos kietosiomis dalelėmis. Konkrečiai – 2,5 mikrometro ar mažesnėmis smulkiosiomis dalelėmis, vadinamomis PM2,5, kurios taip pat siejamos su širdies ir lėtinėmis plaučių ligomis.
Didžiausią taršą šiomis dalelėmis nulemia automobilių išmetamosios dujos ir dūmai, atsiradę nuo kūrenimo anglimi.
Tuo tarpu 2022 m. atlikto tyrimo išvadose aprašyta, kaip smulkios automobilių išmetamosiose dujose esančios dalelės „pažadina“ miegančias plaučių ląstelių mutacijas ir paverčia jas vėžinėmis.
Prisideda ir klimato kaita
„Oro taršos lygiui įtakos turi ir meteorologinės sąlygos bei vietovės reljefas. Jei vietovė įsikūrusi žemai, pvz. dauboje, ar kai vyrauja sausi, be kritulių, nevėjuoti orai, teršalai linkę kauptis ir neišsisklaidyti. Tai reiškia, kad auga jų koncentracija ir neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai“, – pasakojo I.Budraitė.
Tuo tarpu vėjuoti orai teršalus gali pernešti iš vienos vietos į kitą dideliu atstumu – tai vadinama tolimąja pernaša.
„Ciklonai ir anticiklonai gali lengvai pernešti kietąsias daleles ir dujas tolimais atstumais. Jeigu vėjas pakankamai stiprus, o dalelės pakyla į troposferą (daugiau kaip 12-15 km nuo žemės paviršiaus), jos gali keliauti tūkstančius kilometru ir pasiekti Lietuvą“, – 15min komentavo klimatologas Justas Kažys.
Klimato kaitai stiprėjant pasaulyje orų ekstremalumas didėja – ciklonai tęsiasi ilgiau, būna intensyvesni ir daug dažnesni.
Tyrimai taip pat rodo, kad karščio bangos ir dėl jų miestuose susidarančios šilumos salos didina oro užterštumą miestų teritorijose.
„Palankiausios orų sąlygos miestuose kauptis teršalams yra ramūs, sausi ir giedri orai. Dažniausia jie siejami su anticikloninėmis sąlygomis, kurios vasarą lemia karštus, o žiema šaltus orus. Virš miesto gali susidaryti temperatūrinė inversija, kuri neleidžia orui laisvai judėti aukštyn, tada teršalai kaupiasi žemesniame sluoksnyje. Kuo ilgiau tokios sąlygos išsiklaiko tuo daugiau ore atsiranda teršalų, nes jie niekur neiškliauja“, – pasakojo ekspertas.
Pasaulinei temperatūrai sparčiai kylant, 2022 m. Europą ir likusį pasaulį alino rekordinės karščio bangos ir sausros.
Tarp Lietuvos ir PSO normų – didelis skirtumas
I.Budraitės teigimu, 2021 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos visuose Lietuvos miestuose, kur oro kokybė yra matuojama, buvo didesnės nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO rekomenduojama norma viršyta daugelyje miestų, išskyrus Mažeikius, Jonavą ir Kėdainius.
Tarp Lietuvoje nustatytų oro taršos normų ir PSO pateiktų rekomendacijų – didelis skirtumas. Štai Lietuvoje kietosios dalelės KD2,5 metinė ribinė vertė yra net keturis kartus didesnė nei PSO rekomendacijose – 20 µg/m3. Tokia pati situacija ir su azoto dioksidu – Lietuvoje metinė ribinė vertė 40 µg/m3, kai PSO rekomendacijose – 10 µg/m3.
„Manyčiau, kad pritaikyti rekomendacijas būtų išmintingas sprendimas. Net ir labai mažos oro teršalų koncentracijos kenkia žmogaus sveikatai, ypač tais atvejais, kai jis jau turi įvairių sutrikimų“, – teigė I.Budraitė.
Ekspertė pastebi, kad dėl oro taršos patiriami ir ekonominiai nuostoliai.
„Žmogus praranda darbingas dienas, per kurias galėtų kurti vertę, o ne eikvoti laiką ir lėšas vaistams. Paskaičiuota, kad vidutiniškai dėl oro taršos sukelti nuostoliai vienam lietuviui per metus siekia apie 1000 eurų“, – pasakojo Žaliosios politikos instituto ekspertė.
I.Budraitė taip pat pastebi, kad Lietuvoje trūksta nuoseklaus ir atidaus situacijos stebėjimo bei vertinimo.
„Oro kokybė matuojama tik 14-koje stočių, kurios išdėstytos 9 šalies miestuose. Remiantis Lietuvos savivaldybių aplinkosauginio reitingo duomenimis, kietųjų dalelių KD2.5 koncentracijos savo iniciatyva nematuoja dauguma – 38 iš 60 – savivaldybių. Tai rodo, kad aplinkos stebėsenos infrastruktūrą būtina plėtoti daug aktyviau visose šalies savivaldybėse“, – pastebėjo ekspertė.
Kietųjų dalelių koncentracijos savo iniciatyva nematuoja dauguma – 38 iš 60 – savivaldybių.
Vilma Bimbaitė, Aplinkos būklės analitikos centro aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja, 15min teigė, kad atitinkamų priemonių dėl oro taršos yra imtasi. 2022 m. Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatytos papildomas priemonės oro taršai mažinti iki 2030 m.
„Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie PSO rekomenduojamų lygių“, – situaciją komentavo V.Bimbaitė.
Jos teigimu, didelis dėmesys skiriamas transporto sektoriaus taršos (ypač azoto oksidais) mažinimui – planuojama tęsti mažiau taršių judumo priemonių, elektromobilių įsigijimo skatinimą, skatinti netaršių sunkiųjų transporto priemonių (mikroautobusų, autobusų, krovininių transporto priemonių) įsigijimą, atnaujinti visuomeninį transportą ir didinti jo prieinamumą bei naudojimąsi, riboti taršių transporto priemonių patekimą į miestų mažos taršos zonas ir kt.
„Siekiant mažinti aplinkos oro kokybei šaltuoju metų laiku didelį poveikį darančių namų ūkių keliamą taršą, kuri ypač aktuali miestų tankiai apgyvendintose individualių namų teritorijose, planuojama stiprinti kietąjį kurą deginančių įrenginių ir kietojo kuro kokybės priežiūrą, toliau skatinti tokiuose namuose įrengtų šilumos gamybos įrenginių keitimą efektyviais kietojo biokuro katilais ar kitais atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais ir jungimąsi prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos“, – teigė pašnekovė.
I.Budraitė pastebi, kad savo ruožtu savivaldybės papildomų iniciatyvų galėtų imtis vasarą – dažniau plauti gatves, kelti griežtesnius reikalavimus statybvietėse.
„Nevalia nepaminėti ir desperatiško Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo šildymo poreikiams tenkinti deginti mazutą. Tai didina oro taršos riziką“, – pridūrė aplinkosaugos ekspertė.
Šalyje oro kokybė gerėja
Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje užterščiausios yra tankiai apgyvendintos vietovės.
V.Bimbaitės teigimu, kiekvieno teršalo kitimo dinamika šalies miestuose yra skirtinga. Štai individualių namų rajonuose arba intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja kietųjų dalelių padidėjimą
„Analizuojant ilgesnio periodo (2003–2022 m.) oro kokybės tyrimų duomenis, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos beveik nekinta arba rodo nedidelę mažėjimo tendenciją Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose. Didžiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – stebima kietųjų dalelių koncentracijos nedidelė mažėjimo tendencija“, – pastebėjo pašnekovė.
„Apibendrinus galima sakyti, kad šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja“, – pridūrė V.Bimbaitė.
Šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja.
Ekspertai pastebi, kad padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti viduje/patalpose.
Esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama patalpas vėdinti orlaides pridengus drėgnu audiniu bei dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.
