Paaiškėjo, kas virpina „Apollo“ astronautų Mėnulyje paliktus seismometrus

„Apollo“ misijų astronautai Mėnulyje paliko seismometrus, kurie jau kelis dešimtmečius fiksuoja periodiškus drebėjimus giliai po palydovo paviršiumi.

Kastytis Zubovas

NASA publikavo visą JAV „Apollo 11“ misijos nuotraukų archyvą / NASA nuotr.

Jie kartojasi maždaug kas 27 paras – t. y. kas tiek laiko, kiek Mėnuliui užtrunka apsukti ratą aplink Žemę.

Taigi ilgą laiką buvo manoma, kad juos sukelia Žemės gravitacija, panašiai kaip Mėnulis sukelia potvynius Žemėje.

Dabar pagaliau pavyko šią hipotezę įrodyti, nauju metodu išanalizavus seismometrų duomenis.

Ankstesnėse analizėse būdavo neteisingai įvertinamas drebėjimų stiprumas, todėl atrodė, kad šie drebėjimai negalėjo atpalaiduoti tos įtampos, kurią sukelia Žemės potvyninė jėga.

„Apollo“ misijų metu astronautų darytos nuotraukos

1968 m. gruodžio 24 d.: Mėnulio horizonte teka Žemė(Misijos „Apollo 8 “ daryta nuotrauka)

Visgi nauja analizė parodė, kad drebėjimai yra stipresni, nei manyta anksčiau, ir potvyniai puikiai juos paaiškina.

Mėnulyje nėra vandens ir minkštos mantijos, kurie susilpnintų potvynių keliamas perturbacijas, todėl ten potvyniai pasireiškia kaip daugybė įtrūkimų ir įtempimų per visą Mėnulio tūrį.

NASA publikuotos „Apollo 11“ misijos į Mėnulį nuotraukos