Naujas tyrimas rodo, kas vyksta su paauglių smegenimis ir elgesiu praėjus metams po to, kai jie tapo naktinėjančiomis „pelėdomis“, rašo portalas Sciencealert.com.
Nustatyta, kad šis miego režimo pasikeitimas padidina riziką turėti elgesio problemų ir vėlesnėje paauglystėje sulėtėjusį smegenų vystymąsi.
Tačiau ne visos naujienos „pelėdoms“ yra blogos.
Miego įpročių kaita
Paauglystėje žmonių miego įpročiai keičiasi. Paaugliai gali ilgiau būdrauti, vėliau užmigti.
Daugelis paauglių iš „vyturių“ taip pat tampa „pelėdomis“. Vėliau vakare jie jaučiasi produktyvesni ir žvalesni, todėl mieliau eina miegoti vėliau, o kitą dieną atsibunda vėliau.
Šis perėjimas prie „pelėdų“ režimo gali prieštarauti paauglių mokyklai ir darbui. Lėtinis miego trūkumas dėl šių nesuderintų miego grafikų gali paaiškinti, kodėl paaugliams, kurie yra „pelėdos“, gresia didesnė emocinių ir elgesio problemų rizika nei tiems, kurie yra „vyturiai“.
Nauji tyrimai taip pat rodo, kad „vyturių“ ir „pelėdų“ smegenų struktūra skiriasi. Tai apima pilkosios ir baltosios medžiagos skirtumus, kurie yra susiję su atminties, emocinės gerovės, dėmesio ir empatijos skirtumais.
Nepaisant šių sąsajų, neaišku, kaip šis ryšys gali atsirasti. Ar buvimas „pelėda“ didina vėlesnių emocinių ir elgesio problemų riziką? O gal emocinės ir elgesio problemos lemia tai, kad žmogus tampa „pelėda“?
Tyrime bandyta atsakyti į šiuos klausimus, daugelį metų stebint paauglius.
Kas buvo daroma?
Daugiau nei 200 paauglių ir jų tėvų buvo paprašyta užpildyti keletą klausimynų apie paauglių miego pomėgius, emocinę ir elgesio gerovę. Per kitus septynerius metus dalyviai kelis kartus pakartojo šiuos klausimynus.
Paaugliams taip pat buvo atlikti du smegenų skenavimai, kurių metu, kelių metų skirtumu, buvo tiriama jų smegenų raida. Daugiausia dėmesio skirta baltosios medžiagos – smegenų jungiamojo audinio, leidžiančio smegenims apdoroti informaciją ir efektyviai veikti – struktūros pokyčiams.
Ankstesni tyrimai rodo, kad „vyturių“ ir „pelėdų“ baltosios medžiagos struktūra skiriasi. Tačiau naujas tyrimas yra pirmasis, kuriame nagrinėjama, kaip miego pomėgių pokyčiai gali paveikti baltosios medžiagos augimą laikui bėgant.
Štai, kas nustatyta
Paaugliai, kurie ankstyvoje paauglystėje (maždaug 12–13 metų amžiaus) tapo „pelėdomis“, po kelerių metų dažniau turėjo elgesio problemų. Tarp jų buvo daugiau agresijos, taisyklių laužymo ir asocialaus elgesio.
Tačiau jiems nebuvo didesnės emocinių problemų, tokių kaip nerimas ar prasta nuotaika, rizikos.
Svarbu tai, kad šis ryšys nepasireiškė atvirkštine kryptimi. Kitaip tariant, nustatyta, kad ankstesnės emocinės ir elgesio problemos neturėjo įtakos tam, ar paauglys vėlyvoje paauglystėje taps labiau „vyturiu“ ar „pelėda“.
Naujas tyrimas taip pat parodė, kad paauglių, kurie tapo „pelėdomis“, smegenys vystėsi kitaip nei paauglių, kurie liko „vyturiais“.
Nustatyta, kad „pelėdų“ baltoji medžiaga nepadidėjo tokiu pat greičiu kaip „vyturių“ paauglių.
Žinoma, kad baltosios medžiagos augimas paauglystėje yra svarbus kognityvinei, emocinei ir elgesio raidai palaikyti.
Kokios to pasekmės?
Šios išvados paremtos ankstesniais tyrimais, rodančiais „vyturių“ ir „pelėdų“ smegenų struktūros skirtumus. Taip pat remiamasi ankstesniais tyrimais, kurie rodo, kad šie pokyčiai gali atsirasti paauglystėje.
Svarbu tai, kad atskleista, jog tapimas „pelėda“ didina riziką patirti elgesio problemų ir sulėtėjusį smegenų vystymąsi vėlesnėje paauglystėje, o ne atvirkščiai.
Atskleista, jog tapimas „pelėda“ didina riziką patirti elgesio problemų ir sulėtėjusį smegenų vystymąsi vėlesnėje paauglystėje.
Šios išvados rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į paauglių miego ir budrumo įpročius ankstyvojoje paauglystėje, kad būtų palaikoma jų vėlesnė emocinė ir elgesio sveikata. Žinoma, kad pakankamas miego kiekis yra labai svarbus tiek psichinei, tiek smegenų sveikatai.
Štai keletas gerų naujienų
Ne visos naujienos apie naktinėtojus yra blogos. Kaip rodo tyrimai, „vyturių“ ir „pelėdų“ pomėgiai nėra iškalti akmenyje. Tyrimai rodo, kad savo miego pomėgius ir įpročius galime keisti.
Pavyzdžiui, šviesos (net ir dirbtinės) poveikis keičia mūsų cirkadinius ritmus, o tai gali turėti įtakos mūsų miego pomėgiams. Taigi, mažesnis ryškios šviesos ir ekranų poveikis vėlai vakare gali būti vienas iš būdų pakeisti mūsų norus ir norą miegoti.
Šviesos poveikis iš pat ryto taip pat gali padėti perjungti mūsų vidinius laikrodžius į rytinį ritmą. Galite paraginti paauglį pusryčiauti lauke, išeiti į balkoną ar sodą prieš einant į mokyklą ar darbą.
