Iki šiol tuo rūpinosi kiekviena savivaldybė atskirai.
„Nuo liepos 1 esminis pokytis yra tas, kas pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. (...) Savivaldybių lygmens pavėžėjimui priskirtas tik hemodializuojamų pacientų pavėžėjimas. Visais kitais atvejais pavėžėjimas yra priskiriamas valstybės lygmeniui“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė.
Pavėžėjimo paslaugą galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Taip pat ji bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresniems žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
Norėdami gauti šią paslaugą, žmonės turės kreiptis telefonu 1808. Už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė GMP tarnyba.
„Girdime nuogąstavimus, kad dėl to gali nukentėti GMP tarnybos paslaugų teikimas. Tai ne, GMP tarnyba pavėžėjimą organizuos, pirkdama išorės tiekėjų paslaugas, ji savais automobiliais iš esmės turėtų teikti paslaugas, tik jei yra asmuo tam tikroje gulinčioje padėtyje. Tačiau tokių pacientų yra nedaug“, – sakė SAM atstovė.
Pasak R. Janonienė, ar pacientui reikalingas pavėžėjimas, drauge su juo pačiu sprendžia šeimos gydytojas.
Prieš priimant šiuos pokyčius, maždaug trečdalyje savivaldybių ilgiau nei pusmetį buvo vykdytas bandomasis projektas.
„Anksčiau šios paslaugos buvo teikiamos fragmentuotai. Net ir tos pačios savivaldybės jos turėjo tokią pavėžėjimo galimybę ir atskiros savivaldybės turėjo savo tvarkas, bet tokių visuotinių standartų nebuvo“, – kalbėjo R. Janonienė.
Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.
Planuojama, kad ateinančiais metais nespecializuoto pavėžėjimo paslaugoms finansuoti reikės 7,13 mln. eurų, o specializuoto – 8,79 mln. eurų. Taip pat skaičiuojama, kad šių paslaugų poreikis ilgainiui augs, todėl ir lėšų tam reikės daugiau.