Dar iki II pasaulinio karo buvo bandoma aktyviai kurti lėktuvus, tačiau į pasaulinę orbitą „Aero Vodochody“ iškilo tik Šaltojo karo metu. Tuomet čekų kurtais treniruočių lėktuvais: „L-29“ ir „L-39“ buvo rengiami kone visi komunistinių šalių naikintuvų pilotai.
Su „geležinės uždangos“ griūtimi, rodės, baigėsi didžioji čekų aviatorių odisėja. XX amžiaus pradžioje, vietoje savo kūrinių, teko surinkinėti vakarietiškus sraigtasparnius, gaminti sparnų dalis „Boeing“ ir „Airbus“ laineriams.
Vis tik idėja vėl garsinti šalį lėktuvais atgimė prieš 13 metų. Pradžioje vėl pradėti gaminti senieji modeliai, bet jau greit pavyko pritraukti šalies ir užsienio investuotojus. 2 milijardai čekiškų kronų (apie 100 mln. eurų) leido pradėti vystyti naują projektą
Pirmiausia buvo sukurtas dviejų etapų planas, kurio metu išgrynintos svarbiausios būsimojo projekto savybės. Kaip naujų technologijų testavimo lėktuvas panaudotas paskiausias pačių čekų vystytas projektas.
„L-59/L-159“ buvo kuriamas prieš pat Čekoslovakijos žlugimą, kaip modernus treniruočių lėktuvas, kuris galėtų atlikti naikintuvo užduotis nedidelių valstybių oro pajėgose (pirmiausia Čekijos). Didelės sėkmės rinkoje nesusilaukė, bet ne dėl to, kad jis buvo kažkuo blogas, tiesiog pasaulinė padėtis nebuvo tinkama projektams be rimto užnugario.
„Tai yra puiki naujiena „L-39NG“ ir visai Čekijos aviacijos industrijai. Naujųjų sertifikatų gavimas yra labai svarbus žingsnis lėktuvo kūrimo procese, taip pat žinutė mūsų klientams. Noriu padėkoti visiems kurie prisidėjo prie šio išskirtinio pasiekimo“, sakė Jiri Podpera, „Omnipol“ prezidentas, projekto partneris.
Nuo 2018 metų testuojamas naujasis „L-39NG“ jau yra iš pagrindų naujas lėktuvas, atlikęs daugiau nei 300 skrydžių. Nors pavadinime įrašyti skaičiai 39 akivaizdžiai jį sieja su legendiniu „L-39 Albatros“. Tiesa sakant to net nebandoma slėpti, nes tai ketiname paversti privalumu.
Kaip skelbia gamintojas, naujausios medžiagos leido pasiekti, kad fuzeliažas taptų lengvesniu už pirmtako, bet tarnautų ilgiau, iš viso tarnavimo ciklas siektų net 15 tūkst. skrydžio valandų. Aptakesnės formos pagerino skrydžio charakteristikas.
Atsikratęs kelių šimtų kilogramų svorio, lėktuvas įgijo ir naujų raumenų leisiančių pakelti bemaž tona daugiau. 12,03 metrų ilgio ir 9,56 metro sparnų pločio lėktuvas gavo „FJ44“ reaktyvinį variklį. Amerikietiškas gaminys jau ilgą laiką sutinkamas daugelyje VIP klasės orlaivių. Tad priežiūros kaina neturėtų kandžiotis.
Būtent kaina yra varomoji projekto dalis. Čekai nesitiki įsiveržti lyg kometa į didžiųjų šalių pajėgas, bet tikisi sudominti šalis, naudojančias jų senesnius lėktuvus. Pilotavimas/aptarnavimas, žadama, tik nežymiai skirsis nuo pirmtakų, tad didelių investicijų nereikalautų. Maža to, šalys, kurios investavo didelius pinigus į senų „L-39“ tobulinimą, galėtų tas pačias technologijas įdiegti į „NG“ versiją. Vietos ir išdėstymas liko toks pat.
Naujosios rinkos, kurias tikimasi užkariauti – vargingesnės šalys, besirenkančios tarp senesnių naikintuvų ir naujų propelerinių lėktuvų. Priežiūros kaina, skelbiama, būtų konkurencinga, apie 2500 dolerių už valandą, tačiau reaktyvinis variklis leistų išvystyti net 775 km/h greitį pasiekiant iki 11 km skrydžio aukštį.
Tokioms šalims kur kas svarbesnė lėktuvo gabenama ginkluotė. Planuojama, kad standartinis modelis turės 5 kabinimo taškus, iš kurių 3 bus skirti ginkluotei: nevaldomoms raketoms, laisvakritėms bombos bei 12,7 mm aviacinei patrankai. Specialiu pageidavimų būtų galima pritaikyti orlaivį gabenti lazeriu valdomai ginkluotei ir įmontuoti oras-oras tipo raketų paleidimo įrenginius. Iš viso orlaivis gebės pakelti iki 1650 kg naudingo krovinio.
Vis tik tikėtina, kad jį daugelis pirkėjų naudos kaip treniruočių lėktuvus. Pilnai integruota „glass cockpit“ valdymo sistema leis modeliuoti modernių 4/5 kartos naikintuvų valdymą. Čekai skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulinis tokių orlaivių poreikis apie 3000 lėktuvų, iš kurių bent 200 galėtų būti naujieji „Aero“ kūriniai.
Pirmaisiais šio orlaivio naudotojais taps patys čekai ir senegaliečiai (sutarta pirkti 4 lėktuvus pritaikytus taikinių atakavimui), manoma, kad vieno orlaivio kaina apie 12 mln. eurų.
Lietuvos oro pajėgose buvo naudojami čekoslovakiški „L-39 Albatros“. KOP du treniruočių lėktuvus įsigijo 1998 metais, tačiau po 2011 metais įvykusios avarijos, kuomet vienas naikintuvų susidūrė su Prancūzijos pajėgų naikintuvu netoli Šiaulių, tarnyboje liko tik vienas.
2016 metais oro pajėgos paskelbė susitarusios su privačia Latvijos įmone, dėl trijų „Albatros“ nuomos, trijų metų laikotarpiui. Šiuo metu KAM puslapyje nebėra nurodoma, kad Lietuva turėtų savo lėktuvų parke šiuos reaktyvinius lėktuvus.
