Paleontologai savo mokslinę medžiagą publikavo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“. Taip pat ir tinklalapyje „EurekAlert!“.
Šių delfinų liekanos buvo rastos kasinėjant Vando upės dugną netoli Čarstono (JAV). Gyvūnas, kurio kaukolė perduota tirti į laboratoriją, pavadintas Inermorostrum xenops.
Šis jūroje gyvenęs žinduolis buvo maždaug 1,2 m. ilgio. Tai – gerokai mažiau nei dabartiniai delfinai (afalinos). Jis turėjo trumpą snukutį ir labai storas lūpas. Taip pat neatmetama, kad šis delfinas galėjo turėti ūsus. Mokslininkų teigimu, savo išvaizda ir mitybos maniera šis delfinas galėjo priminti ruonį.
Manoma, kad su delfinu (Inermorostrum xenops) gyveno ir kitas jūros žinduolis – senovės banginis Coronodon havensteini. Tikriausiai jie abu mito smulkiomis žuvimis ir bestuburiais.
Specialistų teigimu, radinys rodo, kad prieš 25–35 mln. metų (Oligoceno laikotarpiu) ir ankstyvojo Mioceno laikotarpiu (prieš 25–20 mln. metų) echolokuojantys (naudojantys ultragarsą) žinduoliai turėjo ne tik ilgus, bet ir trumpus snukius. Tai lėmė jų mitybos įpročiai.
Pavyzdžiui, šiuolaikinių delfinų snukio ilgis dvigubai didesnis už plotį. Tai labai praverčia gaudant žuvis.
