Šie gėlavandeniai plėšrieji duobagyviai (Cnidaria) neturi tikros burnos. Žurnale „Biophysical Journal“ mokslininkai publikavo medžiagą, iliustruojančią, kaip maitinasi hidros: artėdamos prie maisto jos perplėšia odą tarp savo čiuptuvų. Susiformavusi skylė kartais viršija hidros kūno dydį normalioje būsenoje.
Maitinasi kaip medūzos
Hidros maitinasi zooplanktonu. Kaip ir jų giminaitės medūzos, auką paralyžiuoja savo čiuptuvų galiukuose esančiais dygliukais.
San Diego Kalifornijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad hidros, rydamos grobį, perplėšia savo kūną. Formuojamos „burnos“ vietoje audiniai iš pradžių susitraukia, paskui ląstelės išsiplečia ir audinys ima plyšti. Jei pagautas grobis yra per stambus, hidra jo likučius tiesiog išspjauna. Po maitinimosi plyšusi vieta užsitraukia naujais audiniais, nes hidra regeneruojasi.
2015 m. mokslininkai išsiaiškino, kad hidra gali visiškai modifikuoti savo genetinę programą, todėl jai ir pavyksta taip sėkmingai regeneruotis (atstatyti pašalintas ar pažeistas kūno dalis). Mokslininkai nustatė, kad hidra gali išgyventi netgi likusi be neuronų.
Tyrėjai tikisi, kad hidrų tyrimai paskatins atradimus gydant neurodegeneracinius susirgimus – Alzheimerio ar Parkinsono ligas.
