Paskutinis, penktasis, masinis išnykimas, vadinamas Kreidos-terciaro masiniu rūšių išmirimu, vyko prieš 65 milijonus metų. Manoma, kad jo metu dėl klimato pasikeitimų, kuriuos greičiausiai sukėlė meteoritas bei padidėjęs ugnikalnių aktyvumas, išmirė apie 75 proc. visų rūšių, tarp kurių žymiausi – dinozaurai.
Dabar IUCN ir Pasaulinis gamtos fondas (WWF) daugelį gerai žinomų rūšių ir porūšių priskiria prie „kritiškai nykstančių“ – tai reiškia, kad jiems pavojus išnykti yra labai didelis. Šiame sąraše galima rasti Sumatrinį orangutaną, dramblį, juodajį raganosį, jūrų vėžlį ir daugelį kitų gyvūnų.
Anot IUCN, rūšis priskiriama nykstančioms rūšims tada, kai per pastaruosius 10 metų jų populiacija sumažėjo 80–90 proc. arba kai dabartinė populiacija yra mažesnė nei 50 individų.
Daugeliui šių rūšių grėsmė išnykti yra tokia didelė, kad jos gali nesulaukti 2050 m. Pavyzdžiui, laukinėje gamtoje liko vos 70 amūrinių leopardų, o Kalifornijos jūrų kiaulės laikomos rečiausiu pasaulyje jūrų žinduoliu – jų liko vos apie 10, teigia WWF.
Rūšių išnykimui įtakos turi ne tik aplinkos tarša ir klimato kaita, bet ir perdėtas medžiojimas, brokonieriavimas, ligos, o kai kurios rūšys išnyksta savaime dėl per didelės konkurencijos su naujomis, invazinėmis gyvūnų rūšimis, rašo „National Geography“.
Štai kokių dar gyvūnų, anot mokslininkų, gali nebelikti iki šio amžiaus pabaigos.
