Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų mokslininkai atrado, kad DNR molekulės, kurios koduoja genetinę informaciją, šildomos gali išsiskleisti.
„Pastaraisiais metais biochemikai taip pat nustatė, kad biomolekulės, tokios kaip baltymai ar RNR, gyvuose organizmuose veikia tarsi nanotermometrai ir apie temperatūrų svyravimus praneša išsiskleisdamos arba susitraukdamos, – kalbėjo tyrimo vadovas Alexis Vallee-Belisle‘as. – Įkvėpti šių mažų nanotermometrų, kurie paprastai yra 20 tūkst. kartų mažesni už žmogaus plauką, mes sukūrėme įvairias DNR struktūras, galinčias išsiskleisti arba susiskleisti specifinėse temperatūrose.“
Vienas didžiausių DNR panaudojimo molekulinių termometrų inžinerijai privalumų yra tas, kad DNR sudėtis yra gana paprasta ir programuojama.
„DNR sudaryta iš keturių skirtingų monomerų molekulių, vadinamų nukleotidais: nukleotidas A silpnai rišasi prie nukleotido T, o nukleotidas C stipriai rišasi prie nukleotido G, – aiškino vienas tyrimo autorių Davidas Gareau. – Naudodami šias paprastas taisykles mes sugebėjome sukurti DNR struktūras, kurios susiskleidžia arba susitraukia tam tikroje temperatūroje.“
Prie DNR struktūrų prijungę optinius daviklius mokslininkai sukūrė vos 5 nanometrų skersmens termometrus.
Mažyčiai nanoskalės termometrai atveria naujų galimybių besivystančioje nanotechnologijų srityje, taip pat gali padėti mokslininkams geriau suprasti molekulinę biologiją.
