Žurnalas „Spectrum“: Pandemija ir kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų

Keliauti kuo daugiau, lankyti nematytas vietas, patirti naujus dalykus – tai šių metų vadinamojo „keršto turizmo“ tendencijos. Keliautojai nori atkeršyti likimui už tai, kad kelerius metus buvo uždaryti, tačiau supranta, kad greitai grįžti į įprastas vėžes, kai keliavo daug ir dažnai, negalės. Pirmiausia dėl nuolatos besikeičiančios pandeminės situacijos, daugelio ribojimų ir procedūrų, kurias taiko ne viena šalis.
kelionės
kelionės / Redos Tomingas iliustracija

Tačiau keliautojai, turėję laiko pailsėti ir pasvajoti apie būsimas keliones, dabar nebenori keliauti taip, kaip anksčiau – skubiai, dažnai ir neapgalvotai. Todėl ima populiarėti kelionės, iki pandemijos prieinamos tik mažai daliai laisvai samdomų darbuotojų. Dabar lėtai, pasimėgaujant, keliauti ar net kurį laiką pagyventi svečiose šalyse gali dauguma.

Kelionės ilgės

Prieš dvejus metus turizmo verslas buvo sustabdytas, visos pasaulio šalys įvedė su COVID-19 susijusius kelionių ribojimus, o didžioji dalis keliautojų – atšaukė savo kelionių planus. Būtų galima kalbėti net apie visišką kelionių stabdymą, bet reikia pripažinti, kad kai kurios išimtinės verslo kelionės vyko. Daugiausia jos buvo susijusios su būtinųjų darbuotojų migracija. Keliavo jūreiviai ir kiti retesnių profesijų darbuotojai, tačiau pasauliniu mastu tai buvo itin retos išimtys.

Toks didelis sukrėtimas, kaip ir užsitęsusi pandemija, savaime suprantama, lėmė esminius pokyčius pasauliniame turizmo sektoriuje. Po dvejų metų vis dar yra uždarytų šalių, kurių piliečiams taikomos itin griežtos karantino taisyklės grįžus iš kelionės svečioje šalyje. Todėl keičiasi ne tik keliautojų poreikiai, bet ir įsitvirtina visiškai nauji kelionių būdai.

Žvelgiant į ateitį, tik apie 30 proc. verslo keliautojų planuoja keliauti tiek pat ar daugiau nei anksčiau. Tuo tarpu keliaujantys pailsėti, atvirkščiai, planuoja daugiau dienų praleisti kitose šalyse. Tačiau tiek verslo, tiek poilsio tikslais keliaujantys žmonės vieningai pripažįsta, kad kelionės bus ilgesnės.

Atsiranda naujų keliavimo būdų

Greta naujų kelionių tradicijų įsitvirtina ir naujos sąvokos bei nauji kelionių būdai. Vienas tokių – viešnagė (angl. staycation). Trumpos atostogos, pabėgimas iš namų savo mieste. Šis savotiškas keliavimo būdas, beje, buvo itin populiarus ir Vilniuje per antrąjį karantiną. Tuo metu, kai daugelio pasaulio didmiesčių gyventojų galimybės išvykti iš savo miesto buvo apribotos, vietos viešbučiai siūlė puikias alternatyvas pakeisti atsibodusią aplinką namuose. Nakvynė viešbutyje tapo malonia pramoga. Ja pasinaudojo ne tik žmonės, norintys pakeisti aplinką, bet ir filmų festivalių organizatoriai, pasiūlę unikalią galimybę pažiūrėti kino festivalio filmus viešbučio kambaryje.

Pandemijos metu išpopuliarėjo darbas iš viešbučių (angl. working from hotels, WFH). Šis, gal ne visai keliavimo, bet, vis dėlto, naudojimosi turizmo sektoriaus paslaugomis būdas atsirado supratus, kad uždarius biurus ne visiems pavyksta produktyviai dirbti namuose.

Suklestėjo ir tokie keliavimo būdai, iš esmės keičiantys ikipandemines normas ir tradicijas. Tai bleisure ir darbostogos (angl. workation) verslo ir poilsio derinimas vienos kelionės metu. Tikėtina, kad jie liks labai aktualūs net ir pandemijai pasibaigus.

Bleisure sąvoka (sudaryta iš angliškų žodžių business ir leisure; lietuviškos sąvokos dar nėra – red. past.) paprastai taikoma neilgoms kelionėms, kai vykstama darbo reikalais, tačiau keliautojai nebenori kitą dieną po susitikimų grįžti namo ir skiria kažkiek laiko susipažinti su miestu ar šalimi, į kurią atkeliavo. Kaip ir darbostogos, tai ne visai pandemijos nulemtas keliavimo būdo pasikeitimas – turbūt labiau augančių pajamų ir galimybių dirbti nuotoliniu būdu atspindys keliavimo kultūroje. Dar iki pandemijos kai kurios kompanijos, remdamosi vidaus taisyklėmis, leisdavo likti kelionėje keliomis dienomis ilgiau, pačiam keliautojui apmokant papildomas išlaidas.

Tačiau pandemijos metu tai tapo itin būdinga. Iš dalies dėl to, kad žmonės buvo pasiilgę kelionių, ir dėl to, kad keliaujant reikėjo daugiau pasiruošti – atlikti testus, gauti dokumentus. Visa tai susitvarkius norisi pasinaudoti galimybe svečioje šalyje pabūti truputį ilgiau. Turbūt labiausiai toks keliavimo būdas paplito dėl to, kad nuotolinis darbas daugeliui vis dar yra kasdienybė ir darbdaviams nebesukelia papildomų sunkumų, jei darbuotojas dirba ne namuose, o viešbutyje kitame mieste ar net kitoje šalyje.

Žurnalas „Spectrum“/Darbostogų ir bleisure skirtumai
Žurnalas „Spectrum“/Darbostogų ir bleisure skirtumai

Darbostogos nuo bleisure skiriasi tuo, kad tai – ilgesnė išvyka. Galima keliauti su kolektyvu, šeima ar vienam pačiam. Tokios išvykos metu dirbama visą darbo dieną, o vakarais ir savaitgaliais lankomi turistiniai objektai, susipažįstama su šalies kultūra (1 pav.). Iki pandemijos toks keliavimo ir darbo derinimo būdas buvo išskirtinai šiuolaikiškų ir labiau jaunų technologinių įmonių privalumas. Girdėdavome, kad viena ar kita įmonė išvyksta kelioms savaitėms darbostogų, tačiau daugeliui darbuotojų ar darbdavių kituose sektoriuose tai buvo panašu į atostogas – tikrai nedažnas tikėjo, kad per šią išvyką dirbama taip pat, o kartais net rimčiau negu biure.

Bleisure arba darbostogos bus įtrauktos į darbo nuostatus

Tendencijos aiškios – kelionės dar kurį laiką tikrai nebus tokios dažnos, kaip iki pandemijos. Dauguma keliautojų stengsis išnaudoti visas galimybes nukeliavus į užsienio šalį pabūti ten truputį ilgiau. Didelė dalis įmonių bus priverstos vykti darbostogų tam, kad suburtų nuotoliniu būdu dirbantį kolektyvą ir atlieptų jaunų darbuotojų poreikius. Tačiau abi šios keliavimo rūšys – labai naujos, todėl kels iššūkių tiek klientams, tiek kelionių organizatoriams.

Pagrindinis klientų laukiantis iššūkis – pasiekti, kad kelionės nevirstų nesibaigiančiomis atostogomis ir darbas vyktų efektyviai. Per pandemiją daugelio įmonių vadovai turėjo išmokti burti nuotoliniu būdu dirbantį kolektyvą ir patikėti, kad darbuotojas, net ir nebūdamas biure, gali taip pat rimtai ir atsakingai dirbti.

Didžiausių kelionių organizatorių, tokių kaip „American Express“ ir „Carlsson Wagonlit“, 2021 m. atlikti tyrimai rodo, kad tik laiko klausimas, kada bleisure ar darbostogos atsiras darbo nuostatuose. Taip nutiks dėl to, kad darbuotojai, tikėtina, negrįš į biurus visai darbo savaitei ir, žinoma, dėl to, kad konkurencija dėl naujų darbuotojų ypač aštri visame pasaulyje. Tad, siekiant pritraukti talentus, tradiciniame darbo tvarkaraštyje reikės numatyti ir laiką, kai bus galima dirbti iš kitos šalies ar kitos darbo vietos.

Kelionės darbo metu buvo laisvai samdomų darbuotojų privilegija

Iki pandemijos keliaudami dirbo tik laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancers), tačiau dabar tai normalu daugeliui. „Airbnb“, didžiausios butų ir apartamentų nuomos kompanijos, duomenimis, 2021 m. itin augo paslaugų poreikis pirmadienio ir antradienio naktimis – tai reiškia, kad dauguma keliautojų po savaitgalio dar lieka svetimame mieste, dirba nuotoliniu būdu, o vakarais pramogauja ir susipažįsta su miestu. Toks yra nuotolinio darbo privalumas.

Pasaulinio kelionių organizatorių tinklo GBTA duomenimis, net 48 proc. 25–35 m. darbuotojų liko komandiruotėje bent keliomis dienomis ilgiau po to, kai atliko su darbu susijusias tiesiogines užduotis.

Lygiai taip pat elgiasi ir 33 proc. 36–55 m. verslo keliautojų. Todėl tai galima laikyti daugiau verslo kelionių norma, o ne išimtimi. Įdomu, kad toks kelionės pratęsimas būdingas ir keliautojams, išvykstantiems dažniau nei 7 kartus per metus – dauguma apklaustųjų verslo reikalais keliauja dažniau nei kartą per mėnesį. Tą patvirtino ir pernai atlikti „Expedia“, didžiausio pasaulyje internetu parduodamų kelionių organizatoriaus, atlikti tyrimai.

Taigi, kelionių organizatoriai, prisitaikydami prie naujų tendencijų, pirmiausia turi iš esmės papildyti siūlomų produktų krepšelį ir daugiau dėmesio skirti vietoms, kuriose galima ne tik kokybiškai pailsėti, bet ir ne mažiau kokybiškai dirbti. Svarbus tampa spartus internetas, patogi, darbui pritaikyta erdvė. Be to, klientams, ypač grupėms, aktualu, įmonėms organizuojant darbostogas, pasiūlyti vakaro ir savaitgalių programą. Dar vienas neabejotinai svarbus aspektas – komandos formavimas. Kadangi dauguma įmonių organizuos darbostogas, pirmiausia, norėdami suburti komandą, atnaujinti ryšius ar supažindinti darbuotojus, laimės tie paslaugų teikėjai, kurie pasiūlys inovatyvias komandos formavimo pramogas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis