Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 9 iš 10 žmonių kvėpuoja oru, kuriame teršalų kiekis viršija PSO nustatytas ribines vertes.
Didelis skirtumas
Deginant kurą išmetami teršalai sudaro beveik ketvirtadalį dėl žmogaus veiklos išmetamo CO2 kiekio. Akivaizdu, kad visame pasaulyje vykstant Covid-19 pandemijai draudimų poveikis transportui buvo ryškus.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, palyginti su 2019 m., vidutinis pasaulinis aktyvumas mūsų keliuose sumažėjo beveik 50 proc.
Rezultatai oro kokybei buvo matomi plika akimi.
Per trumpą laiką miestų teritorijose buvo užfiksuotas didžiulis įvairių teršalų, susijusių su vidaus degimo varikliais, sumažėjimas.
Nacionalinio atmosferos mokslų centro surinkti duomenys rodo, kad dešimtyje Jungtinės Karalystės miestų pastebimai sumažėjo azoto dioksido (NO2) ir kietųjų dalelių (PM2,5) kiekis.
Indijoje žmonės socialiniuose tinkluose skelbė giedro dangaus vaizdus po to, kai maždaug 90 proc. kelionių buvo sustabdytos per karantiną.
Balandžio mėnesį energetikos ir švaraus oro tyrimų centro atstovas Sunilas Dahija BBC naujienų tarnybai sakė: „Dabartinė krizė parodė, kad giedrą dangų ir įkvepiamą orą galima pasiekti labai greitai, jei bus imtasi konkrečių veiksmų iškastinio kuro deginimui mažinti.“
Tačiau, kaip greitai oro kokybė pagerėjo, kai buvo paskelbti draudimai, taip pat greitai viskas grįžo į įprastas vėžes, kai draudimai buvo sušvelninti arba panaikinti.
Mažas poveikis CO2
Pasaulinė metrologijos organizacija (PMO) teigė, kad pasaulinė reakcija į Covid-19 krizę turėjo mažai įtakos tolesniam CO2 koncentracijos didėjimui atmosferoje.
Nors šiais metais anglies dioksido išmetimai smarkiai sumažėjo, PMO duomenys parodė, kad tai tik šiek tiek pristabdė bendrą koncentracijos didėjimą.
Šalininkai teigia, kad labai svarbu, jog ekonomikos augimas po pandemijos būtų orientuotas į mažos taršos ir tvaraus vystymosi kelią.
