Socialinių tinklų aktyvistai skelbia, kad suaktyvėjęs šlamštlaiškių srautas juos erzina ir kad savo reputacija besirūpinančioms įmonėms geriau būtų luktelėti kelias dienas prieš erzinant ir taip jau laiškais užverstus savo potencialius klientus. Tačiau tokia gausybė laiškų yra ne tik našta, bet ir galimybė.
Visų pirma, paprastiems vartotojams tai yra galimybė „įjungti filtrą“ ir atsirinkti įmones, kurių teikiamos paslaugos ir siunčiama informacija jiems vis dar yra dar aktuali, o kurių – ne, taip pat, jeigu įmonės siunčiama informacija nėra aktuali, paprašyti pašalinti jūsų el.pašto adresą iš tos įmonės laiškų gavėjų sąrašo. Jeigu bandymai savarankiškai „išsibraukti“ iš nepageidaujamų laiškų gavėjų sąrašų nepadeda, pagalbos galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri informuoja, jog tiesioginės rinkodaros pranešimai žmogui gali būti siunčiamas tik gavus jo išankstinį sutikimą ir šį sutikimą galima bet kada atšaukti.
Visų antra – tai yra proga susipažinti su tuo, kaip įmonės nuo šiol tvarkys vartotojų duomenis. Tik vargu, ar atsiras daug tokia proga pasinaudosiančių.
Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad žmonių, kurie skaito sąlygas, su kuriomis sutinka spausdami mygtuką „Taip“, dalis yra labai menka. 2010 m. tyrimo duomenimis, Privatumo politiką ir Naudojimo taisykles skaitė vos 0,11 proc., arba 1 iš 1000 žmonių.
2016 m. atliktos 1270 asmenų apklausos duomenimis, Paslaugos teikimo taisyklių niekada neskaito daugiau nei 30 proc. vartotojų, 49,53 proc. vartotojų nurodė, kad taisykles skaito „kartais“, o 17,56 proc. tvirtino, kad taisykles skaito „visada“.
Duomenų apsaugos inspekcija ragina nepatingėti
„Situacija mums žinoma. Kalba šiuose laiškuose daugiausiai eina apie tiesioginę rinkodarą. Jau gegužės 16 dieną publikavome informaciją, kur papunkčiui išdėstytos tiesioginės rinkodaros taisyklės ir siūlome tą informaciją peržiūrėti“, – teigė Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) atstovė spaudai Raminta Sinkevičiūtė-Šeškuvienė.
„Mes, kaip asmens duomenų priežiūros institucija, vienareikšmiškai sakome, kad vartotojai turi domėtis, kaip jų duomenys tvarkomi, kokios organizacijos yra pasitvirtinusios naujas taisykles. Čia labai svarbus savišvietos klausimas. Tikimasi sąmoningėjančios visuomenės ir norėtųsi, kad vartotojai skaitytų ir suprastų, su kuo jie sutinka“, – sakė VDAI atstovė.
Juk negali žinoti, gali būti, kad kur nors taisyklėse bus mažomis raidėmis užrašytas punktas, su kuriuo niekada nesutiktumėte.
O kas bus, jeigu laiškus ignoruosite?
Tai priklauso nuo to, koks yra laišką atsiuntusios organizacijos tikslas ir kokia laiško formuluotė. Pavyzdžiui, „Google“ laišku apie BDAR įsigaliojimą tik informuoja savo vartotojus apie tai, kad jokie informacijos tvarkymo procesai dėl naujojo reglamento nepasikeitė, tačiau pasikeitė Privatumo politikos formulavimas, padidėjo jos skaidrumas, todėl laiške net neprašo sutikimų, nuo kurių priklausytų tolesnis kokių nors paslaugų teikimas.
Tuo tarpu kitos įmonės (pvz., „Northway“) pateikia labai aiškiai matomą siūlymą atsisakyti jų naujienlaiškių arba tęsti jų gavimą – tereikia pasirinkti vieną iš dviejų vienodo dydžio mygtukų. Skaidrus, sąžiningas požiūris į vartotojų informavimą.
Laiškus lojalumo kortelės „Ačiū“ turėtojams, registravimo anketoje nurodžiusiems tikrą savo elektroninio pašto adresą, išsiuntinėjo ir „Maxima“. Viskas, ką prarasite ignoruodami šį laišką – tai tolesni laiškai su „asmeniniais pasiūlymais“, lojalumo kortelė veiks be pokyčių.
Bet pasitaiko ir ne tokių sąžiningų laiškų apie BDAR siuntėjų: „Nesulaukus atsisakymo laikysime, kad sutinkate [gauti laiškus]“, – rašoma vienos nedidelės įmonės laiške, kuriuo supažindinama su naujomis jų privatumo taisyklėmis.
Vertinant didžiąją dalį su BDAR susijusių laiškų darytina išvada, kad nieko tragiško juos ignoruojant nenutiks. Blogiausiu atveju – nuo gegužės 25 dienos, kuomet įsigalioja BDAR, apsilankę reikalingoje svetainėje ar įsijungę reikalingą programėlę turėsite spustelėti mygtuką, jog sutinkate su atnaujintomis privatumo apsaugos taisyklėmis.
