„Mus nustebino daug dalykų“, – sako Ronas Milo, kurio komanda iš Weizmanno mokslo instituto Izraelyje atliko analizę.
Mokslininkai biomasę apibrėžia kaip anglies kiekį gyvuosiuose organizmuose. Tai atspindi gyvybės molekulių, tokių kaip baltymai ir DNR, masę ir atmeta vandenį – jo kiekis nuolat kinta.
Lig šiol niekas nebandė atlikti tokio nuodugnaus visos biomasės įvertinimo. „Būtų galima tai pavadinti metametaanalize, – sako Milo. – Ji paremta daugybe šimtų straipsnių. Taip pat konsultavomės su daugybe ekspertų.“
Mokslininkų vertinimu, visos Žemės biomasės svoris – 550 gigatonų anglies (Gt C). Palyginimui, santykinai mažo Erio ežero masė yra maždaug tokia pati.
Žmonijos svoris
Šiame bendrame skaičiuje slypi daug netikėtumų. Biologai mano, kad didžiąją planetos biomasės dalį sudaro bakterijos. „Mūsų vertinimu, tai – augalai“, – sako Milo. Vien sausumos augalai sudaro 80 procentų bendro kiekio.
Iš čia kyla gluminančios išvados. 2017 metų tyrimas, kuriam vadovavo Karlas-Heinzas Erbas iš Gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universiteto Austrijoje, parodė, kad bendra sausumos augalų masė nuo žmonių civilizacijos pradžios sumažėjo per pusę. Tad, galima sakyti, per pusę sumažėjo ir visa biomasė.
Sausumos augalų biomasė mažėjo iš dalies dėl medžių nykimo ir žemės panaudojimo kitimo, ir iš dalies – dėl ganymo ir miškų tvarkymo, neleidžiant jiems plėstis, sako Erbas: „Naudodami žemę, žmonės pasaulinę biomasę sumažino per pusę.“
Šis sumažėjimas nėra vienintelis žmonių poveikio planetai pasireiškimas. Naminių paukščių – daugiausiai vištų – biomasė dabar 30 kartų didesnė už visų laukinių paukščių bendrą biomasę. Be to, bendra žmonių biomasė yra 0,06 Gt C: tai daug daugiau nei visų kitų pasaulio žinduolių 0,007 Gt C biomasė.
Taip nutiko, nes žmonių populiacijai augant iki 7,3 milijardų, laukinių gyvūnų smarkiai mažėjo. Laukinių sausumos žinduolių biomasė sumažėjo nuo 0,02 iki 0,003 Gt C, o jūrų žinduolių, tokių kaip banginiai, nukrito nuo 0,02 iki 0.004 Gt C.
Kur dėjosi masė?
Po sausumos augalų didžiausia grupė biomasės prasme yra bakterijos – 70 Gt C: tai yra 13 procentų visos biomasės svorio. Tačiau 90 procentų iš šių bakterijų gyvena dideliame gylyje ir šis „gyvena“ vartotinas su tam tikromis išlygomis.
Trečioje vietoje yra grybiniai, tai yra grybai, grybeliai ir kempingrybiai. Ketvirti yra archėjai – paprastos ląstelės, panašios į baterijos – ir protistai: sudėtingesni vienaląsčiai, tokie kaip amebos. Visų pasaulio gyvūnų biomasė yra vos 2 Gt C, gerokai mažiau nei 1 procentas visos biomasės.
Kitas didelis netikėtumas – sausumoje yra 50 kartų daugiau biomasės nei vandenynuose, sako Milo. Sausumoje gyvenanti biomasė sudaro ~470 Gt C, giliai po paviršiumi – 70 Gt C ir vos 6 Gt C visuose vandenynuose.
Toks didžiulis skirtumas susidaro, nes sausumoje, kad galėtų kaupti biomasę, augalai turi stiebtis aukštyn ir siekti šviesos, sako Milo. Tuo tarpu, jei fotosintetinantys organizmai, tarkime, augalai, užsiaugina masę, jie paprastai nugrimzta gilyn.
Neužtikrinti skaičiai
Tačiau šie skaičiai yra labai netvirti. Komanda įvertino kiekvienos gyvybės formos biomasės galimas paklaidas, ir jos sudaro nuo 120 proc. augalams iki 2000 proc. virusų atveju. Bendros biomasės vertinimo neužtikrintumas yra 170 proc.
„Tai gerokai per mažai“, – sako Vaclavas Smilas, įvertinęs biomasę, ruošdamas savo 2013 metų knygą Harvesting the Biosphere. „Kuo palankiausiai vertinu integralios biosferos mastelio tyrimus, bet visada turime sąžiningai atsižvelgti į savo žinių ribas.“
Smilas nurodo, kad netgi nežinome visos dramblių biomasės: „Viena iš trijų rūšių neseniai buvo gerai suskaičiuota, bet jie skerdžiami taip sparčiai, kad netgi bendras skaičius dabar nežinomas, ir atliekant skaičių vertimą kūnų masėmis, neapsieinama be itin drąsių prielaidų.“
Bet miškų, žemės ūkio kultūrų, žmonių ir galvijų biomasė gali būti paskaičiuota gan tiksliai, pastebi Smilas: „Visos kitos sausumos ir jūrų faunos skaičiai daug mažiau užtikrinti. Vabzdžių, bakterijų ir virusų atveju, jie tebelieka spėlionėmis.“
