Pasirodo, ambrą už pasakiškus pinigus supirkinėja kvepalų gamintojai. O daugiau kaip puskilogramį svėręs rastasis egzempliorius, kaip paaiškėjo, vertas 63 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po paslaptingu ir romantiškai skambančiu ambros pavadinimu glūdi šis tas ne itin malonaus.
Pasirodo, ambra yra kašalotų žarnyno išskyros, kurias šie milžiniški žinduoliai išlieja į jūros ir okeanų vandenis. Glitus žarnyno turinys sūriame jūros vandenyje sukietėja ir virsta ambra – nepaprastai paklausiu radiniu paplūdimiuose, kuris dažniausiai randamas atsitiktinai.
Ambra ypatingai vertinama parfumerijos industrijoje. Naujausiuose kvepaluose tokie parfumerijos milžinai kaip „Chanel“ ar „Lanvin“ ambrą naudoja tam, kad kvepalų aromatas įsigertų į žmogaus odą ir kuo ilgiau išliktų.
Pačios ambros kvapas gali labai skirtis: kiekvienas ambros akmenėlis gali turėti kitokį kvapą – nuo sodraus žemės kvapo iki aštraus muskuso tvaiko ar salsvo smarso. Jei kvepalų gamintojo „nosiai“ (asmeniui, atsakingam už kvapus ir jų derinius) ambros aromatas patiks, jis už ambrą paklos pasakiškus pinigus – dešimtis tūkstančių litų už keliasdešimt gramų.
Nors JAV parfumerijos pramonėje naudoti ambrą yra uždrausta (dėl grėsmės kašalotų populiacijai), kitų pasaulio šalių parfumerijos bendrovės (ypač Prancūzijos) ambrą naudoja noriai ir dažnai.
Reikia pripažinti, kad mokslininkams tikslios ambros kilmės išsiaiškinti dar nėra pavykę. Žinoma tik tiek, kad kai į kašaloto gerklę ar pilvą pakliūva kažkoks nepageidaujamas dirgiklis (dažniausiai – galvakojų moliuskų čiuptuvų nageliai), kašalotų organizmas jį gausiai suvilgo gličia substancija ir iššvirkščia lauk.
Anksčiau buvo manoma, kad ambrą kašalotai „atrajoja“ per burną, tačiau dabar manoma, kad ambra išskiriama pro galinę kašaloto kūno dalį.