Gąsdinęs ar žavėjęs, šis dangaus kūnas jau ne vieną šimtmetį stebino dangaus stebėtojus visame pasaulyje, priartėdamas prie Žemės dažniau, nei bet kuri kita plika akimi iš Žemės matoma kometa. Žmonija užfiksavo jau 30 jos pasirodymų. Šiais laikais žinoma, kad Halio kometa mūsų planetos dangaus skliaute pasirodo kas 75–79 metus. Sugrįžimo periodas skiriasi todėl, kad kometos orbitą kiek iškreipti gali kitų kosmoso objektų gravitacinis poveikis.
Tai yra šviesiausia žinoma trumpojo periodo kometa (kometa, kuri savo orbitą įveikia greičiau nei per 200 metų). Taip pat ši kometa yra išskirtinė dėl savo pavadinimo – ji pavadinta ne pagal atradėją, tačiau pagal Edmundą Halley astronomą, kuris pirmasis apskaičiavo jos orbitą ir numatė artėjantį pasirodymą.
Istorija
 |
| „Wikimedia Commons“ iliustr./Edmundas Halley - anglų astronomas, pirmasis apskaičiavęs jo vadu vėliau pvadintos kometos orbitą |
Daugiausiai informacijos apie pirmuosius kometos stebėjimus senovės pasaulyje sužinoma iš Rytų šalių: Kinijos, Japonijos ir Korėjos astronomų. Seniausias patvirtintas kometos stebėjimo faktas siekia net 240-uosius metus prieš mūsų erą. Tyrėjai Donaldas K. Yeomansas ir Tao Kiangas atrado, kad iš Kinijos kilusiame šaltinyje „Shih chi“ rašoma apie į šluotą panašią žvaigždę, kuri vėliau pasirodė vakarų pusėje. 1980 metais buvo apskaičiuota, kad aprašytuoju laiku Halio kometa iš tiesų turėjo pasirodyti rytuose, praskrieti pro šiaurinį dangų ir tuomet pasirodyti vakaruose. Tai buvo patvirtinimas, kad „Shih chi“ aprašytoji kometa yra ta pati, kuri vėliau bus pavadinta Halio.
Nors šis kometos stebėjimas laikomas pačiu seniausiu ir patikimiausiai įrodytu, tačiau manoma, kad jos istorija siekia daug senesnius žmonijos laikus. Kai kurie tyrėjai tiki, kad Halio kometos pasirodymai netgi padarė įtaką Egipto piramidžių išdėstymui. Jei ši prielaida būtų patvirtinta, tuomet stebimų Halio kometos pasirodymų istorija būtų skaičiuojama jau nuo 2647-ųjų metų prieš mūsų erą.
Antras seniausias žmonijos užfiksuotas ir patvirtintas Halio kometos pasirodymas įvyko 164 metais prieš mūsų erą. Keista, tačiau tais laikais akylai dangų stebėjusioje Kinijoje Halio kometa užfiksuota nebuvo. Tačiau šis, kaip ir 87 metais prieš mūsų erą įvykęs pasirodymas, paminėtas Babilonijos molinėse lentelėse.
Kitas kometos pasirodymas, šiais laikais tapęs įvairių spekuliacijų objektu, įvyko 12 metais prieš mūsų erą. Tai yra, maždaug tuo laiku, kuomet, manoma, gimė Jėzus Kristus. Kai kurie tyrinėtojai tiki, kad būtent Halio kometa buvo Mato evangelijoje aprašyta Betliejaus žvaigždė. Jei tai būtų tiesa, galima būtų teigti, kad žinoma tiksli Kristaus gimimo data. Vis dėl to, dauguma mokslininkų šią teoriją atmeta dėl pernelyg didelių skirtumų įvykių laiko linijoje.
Paskutinį kartą Halio kometa netoli Žemės ir Saulės praskriejo 1985 lapkritį – gruodį bei 1986 metų kovą – balandį. Kitą kartą kometa žmonija galės pasidžiaugti tik 2061 metų liepą.
Kitas Halio kometos gyvavimo etapas prasidėjo nuo astronomo Edmundo Halley atradimų. Šis jaunas tyrinėtojas ir mokslininkas, 1682 metais išvydęs pasirodžiusią kometą, ja ypač susidomėjo. Jis iškėlė hipotezę, kad tai galėjo būti ta pati kometa, kuri buvo danguje matyta 1607 ir 1531 metais. Po kelis dešimtmečius trukusių tyrimų ir kitų astronomų darbų nagrinėjimo, jis 1705 metais padarė išvadą, kad jo matytoji kometa tikrai yra ta pati, kaip ir stebėtos kiek seniau.
Astronomo skaičiavimu, kometa turėtų priartėti prie Žemės kas 76 metus ir nuspėjo, kad ateinantis jos pasirodymas įvyks 1758 metais. Nors pats E.Halley iki tos datos neišgyveno, tačiau nuo tada kometą imta vadinti Halley vardu, mat ji iš tiesų sugrįžo 1758 metų kovo mėnesį.
Nors oficialiai yra priimta, kad būtent E.Halley pirmasis įrodė, kad Halio kometa nuolat priartėja prie Žemės, esama hipotezės, kad tai žinoma buvo jau pirmajame amžiuje – 1600 metų prieš E.Halley atradimą. Judaizmo religinių raštuose – Talmude – yra eilutė apie kometą, kuri „pasirodo kartą per 70 metų ir priverčia laivų kapitonus klysti“.
Mitai ir legendos
Per istoriją įvairių kometų pasirodymai darė nemažą įtaką žmonių tikėjimams ir tapo įvairi legendų pagrindu. Halio kometa – ne išimtis. Beveik kiekvienas jos pasirodymas buvo laikomas nelaimių pranašu, ar kaltininku. Taigi, per ilgą kelių amžių istoriją, Halio kometa sukaupė visai nemažą „nusikaltimų“ sąrašą: jai teko kaltinimai dėl ligų, mirčių, žemės drebėjimų, Vezuvijaus išsiveržimo, kraujo spalvos lietaus, 1665 metais kilusio maro, netgi apsigimusių gyvūnų.
Gana populiarus mitas, kad Halio kometa netgi užsitraukė krikščionybės rūstybę. Teigiama, kad 1456 metais popiežius Kalikstas III pasirodžiusią Halio kometą palaikė šėtono siųstu Osmanų imperijos pagalbininku, todėl šis dangaus kūnas buvo ekskomunikuotas. Tačiau tyrėjai, išanalizavę pirminius šaltinius, juose neatrado nė vieno popiežiaus žodžio apie šią kometą, tuo labiau, jos atskyrimą nuo bažnyčios.
Vienas garsiausių Halio kometos pasirodymų įvyko 1066 metais. Anglijos karalius Haroldas II, prieš pat Hastingso mūšį išvydęs kometą, pamanė, kad tai ženklas, pranašaujantis nesėkmę. Ir iš tiesų, anglai patyrė pralaimėjimą normandų kunigaikščiui Viljamui. Šis įvykis, įamžintas Gajo gobelene, vaizduojančiame kometą ir ją pamačiusį karalių Haroldą.
Kita gerai žinoma istorija yra susijusi su rašytoju Marku Twainu. Jis gimė 1835 metų lapkritį – tais pačiais metais ir tą patį mėnesį kai danguje buvo matoma Halio kometa. 1909 metais, būdamas 74 metų Markas Twnas pasakė: „1835 metais atvykau kartu su Halio kometa. Kitąmet ji vėl pasirodys ir aš tikiuosi išvykti kartu su ja.“ Pranašystė išsipildė – Markas Twainas mirė 1910 metais dieną prieš pasirodant kometai. Tais pačiais metais mirė ir daugiau labai žymių žmonių: karalius Edvardas VII, Levas Tolstojus ir Florencija Naitingeil, kuri gyvybę prarado Halio kometai dar šviečiant danguje.
 |
| MPAE/H.U. Keller. nuotr./Iš „Giotto“ zondo 1986 metais padarytos Halio kometos branduolio nuotraukos |
1910 metais Halio kometa ne tik iškeliavo su daugybe garsių žmonių, tačiau dar ir sukėlė paniką kai kuriose pasaulio vietose. Jai artėjant prie Žemės, astronomai paskelbė, kad mūsų planeta praners pro kometos paliktą dujų ir dulkių uodegą. Taip pat patikino, kad dėl to joks pavojus negresia. Atvirkščiai, turėtų pasimatyti stulbinančio grožio saulėlydžiai.
Konspiracijų kūrėjai ir pasaulio pabaigos scenaristai sugalvojo kitą tiesą: kometos uodegos dujos yra nuodingos ir, jei Žemė su jomis susidurs, žmonijai iškils rimtų problemų. Apsukrūs verslininkai pradėjo pardavinėti „kometos piliules“, kurios turėjo panaikinti dujų žalą ir susikrovė didelius turtus. Daugybė žmonių gegužės 20, slėpdamiesi nuo kometos, užsibarikadavo savo namuose. Tačiau panašu, kad šis Žemės ir Halio kometos susitikimas nesukėlė nei pasaulio, nei žmonijos pabaigos.
Tyrimai
Kometų tyrimai svarbūs todėl, kad gali atskleisti daugybę dalykų apie Saulės sistemos praeitį. Astronomai tiki, kad kometos susiformavo maždaug prieš 5 milijardus metų – panašiai kaip ir Saulės sistema. Dauguma planetų prarado praeities pėdsakus dėl įvairių geologinių procesų, tačiau kometos, kurios didžiąją laiko dalį būna užšalusios į ledą, turėjo išsaugoti daugybę duomenų apie Saulės sistemos pradžią.
Halio kometa yra viena iš vos trijų kometų, kurių tyrimui buvo panaudoti erdvėlaiviai. Ji buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių ir kosmoso aparatų: „Giotto“ (600 km nuo kometos), „Vega 1“ (8890 km), „Vega 2“ (8030 km), „Sakigake“ (7 mln. km) ir „Suisei“ (151 000 km).
Svarbiausia Halio kometos tyrimo misija įvykdyta 1986 metais, kometai priartėjus prie Saulės. Tapytojo Giotto di Bondone garbei „Giotto“ vardu pavadintas Europos kosmoso agentūros zondas 1986 metais praskriejo nuo Halio kometos 596 kilometrų atstumu. Nepaisant to, kad kometa praskriejo gana toli nuo Žemės, be to, nebuvo tokia ryški kaip ankstesniais kartais, suteikė mokslininkams puikią galimybę pirmą kartą iš labai arti patyrinėti šį legendinį dangaus kūną.
 |
| NASA nuotr./Koiperio oro observatorijoje padayrta Halio kometos, esančios prieš Paukščių Tako galaktikos diską, nuotrauka |
„Giotto“ misija atskleidė, kad Halio kometa yra žemės riešuto ar bulvės formos kūnas, kurio ilgis siekia 15 kilometrų, o plotis nuo 7 iki 10 kilometrų. Kometos branduolio tankis gali būti nuo 0,3 g/cm³ iki 0,6 g/cm³. Branduolys labai tamsios spalvos, atspindintis vos 4 procentus į krentančios šviesos.
Tyrimai atskleidė, kad Halio kometos paviršiuje gausu anglies. Išspinduliuojamas medžiagas sudaro 80% vandens, 10% anglies monoksido, 2,5% metano ir amoniako. Aptikti nedideli pėdsakai angliavandenilių, geležies, natrio ir ciano dujų. Ištyrus kometos išspinduliuojamas dulkių sroves, išsiaiškinta, kad tik 10 procentų branduolio yra aktyvus.
Mažiausias kometos atstumas nuo Saulės būna apie 0,6 astronominio vieneto (vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, AV). Šiuo metu kometa nuo Saulės yra nukeliavusi apie 33 astronominius vienetus, kai labiausiai įmanomas nutolimas siekia 35 AV.
Kadangi Halio kometos orbita yra labai ištįsusios formos, jos skriejimo greitis įvairiose vietose žymiai skiriasi. Tolimiausioje orbitos vietoje ji skrieja kiek mažesniu nei 1 km per sekundę greičiu. Netoli Saulės greitis padidėja iki 100 km per sekundę.
Žemiau pateiktame Europos pietų observatorijos dokumentiniame filme pasakojama apie Halio kometos tyrinėjimus, atliktus nuo 1982 iki 1990 metų:
