Mokslininkų teigimu, pasaulio šiltėjimas naktimis turės „gilių padarinių“ laukinei gamtai ir jos gebėjimui prisitaikyti prie ekstremalių klimato sąlygų bei žmonių gebėjimui naktį atsivėsinti pavojingų karščio bangų metu.
Mokslininkai palygino dienos ir nakties temperatūros kilimą per pastaruosius 35 metus iki 2017 m. Globalinis atšilimas tik didėja, tačiau mokslininkai nustatė, kad daugiau nei pusėje pasaulio temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties tebuvo 0,25° C.
Naktys šilo greičiau nei dienos Europoje, Afrikos vakarinėje dalyje, Pietų Amerikos vakaruose ir Centrinėje Azijoje. Tačiau kai kuriose vietose – JAV pietuose, Meksikoje ir Vidurio Rytuose – dienos šilo greičiau.
Tai vyksta dėl globalinio atšilimo sukeltų debesų pokyčių. Kur didėja debesų danga, dieną saulės spinduliai blokuojami, tačiau naktį debesys, kaip antklodė, sulaiko daugiau šilumos ir drėgmės. Dėl to naktys tampa vis karštesnės, palyginti su dienomis. Ten, kur debesų danga mažėja, daugiausia jau sausuose regionuose, dieną būna daugiau saulės spindulių, todėl temperatūra greičiau kyla.
Ekosistemos vystėsi, nes tam tikru paros metu vyksta pusiausvyra tarp rūšių ir daugelio biologinių veiklų, tokių kaip maitinimasis. Taigi asimetriniai nakties ir dienos temperatūros pokyčiai daugelyje pasaulio šalių „turės gilių padarinių tose regionuose gyvenančioms rūšims ir jų gebėjimui prisitaikyti besikeičiančio klimato sąlygomis“, – teigė mokslininkai.
Mokslininkai pastebėjo augmenijos sumažėjimą tose vietose, kur naktimis temperatūra kilo labiau nei dienomis. Tai gali neigiamai atsiliepti ir pasėlių derliui. Šie temperatūrų pokyčiai nieko gero nežada ir naktimis medžiojantiems bei besimaitinantiems gyvūnams.