Pirmiausiai norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši „Google Glass“ versija tėra tik prototipas. Gavę šiuos išmaniuosius akinius išbandžiusių vartotojų vertinimus, „Google“ specialistai sukurs gerokai patobulintą produktą. Tačiau iš prototipo jau galima daryti šiokias tokias įžvalgas.
Išmėginus akinius apėmė nedidelis nusivylimas. Visai kaip pirmą kartą gyvai pamatęs Eifelio bokštą ar Didįjį Beną supranti, kad filmuose ir nuotraukose jie atrodo gerokai gražiau, taip pat ir pažiūrėjęs akinių reklaminius klipus ar nuotraukas su besišypsančiomis juos mistiškai maigančiomis merginomis vaizduotėje susidarai kur kas gražesnį „Google Glass“ vaizdą. Iš tiesų čia nėra jokios mistikos – tik kelios jau egzistuojančios technologijos, sujungtos į vieną.
Dviejų metrų televizorius virš galvos
Iš elastingo metalo ir plastiko pagamintiems „Google Glass“ dėl medžiagų negalima reikšti jokių priekaištų – jie atrodo labai kokybiškai ir patvariai ir, naudojant pagal paskirtį ar netgi netyčia numetus, į šiukšliadėžę anksčiau laiko nukeliauti neturėtų.
Akinių komplektacijoje taip pat yra kokybiškas USB laidas, ausinė, dėklas akiniams ir keli akinių stiklai, kurie naudojimuisi visiškai nereikalingi – visas vaizdas matomas stačiakampio formos stikle, kuriame projektuojamas ekranas.
Taikliai ekrane matomą vaizdą nusako „Google“ – toks jausmas, tarsi žiūrėtum į už 2,4 metro esantį 64 cm įstrižainės ekrano televizorių, tik vaizdas ne toks ryškus. Tačiau matomo 640 x 360 taškų vaizdo tokiam įrenginiui visiškai pakanka.
Akiniai veikia per „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“ ryšį, kurie sujungia su išmaniuoju telefonu, o visa informacija iš akinių (nuotraukos, vaizdo įrašai) persiunčiama į specialią „Google Glass“ programėlę, kurią galima atsisiųsti iš glass-apps.org. Tiesa, ją per šį tinklalapį „parsipumpavus“ Lietuvoje akiniai su telefonu „nesusidraugaus“. Programėlę reikės atsisiųsti iš kito šaltinio.
Fotografuoti galima ir akies mirksniu – tik mirkt dešine akimi, ir nuotrauka jau padaryta. Nuotraukas taip pat galima daryti paspaudus valdiklį arba ištarus magišką frazę „Take a picture“.
„Google Glass“ valdyti nepasirodė sudėtinga – valandėlė ir jau perpratau visas svarbiausias funkcijas, kurių pagrindinės yra septynios: fotografavimas, filmavimas, navigacija, „Google“ balso paieškos, žinučių skaitymas ir atsiliepimas į skambučius, skambinimas bei dalinimasis informacija socialiniuose tinkluose.
Akiniai valdomi dviem būdais – arba balso komandomis anglų kalba (pvz., „Ok glass“ „Take a picture“, „Call..“, „Record a video“ ir pan.), arba ranka liečiant jautrų valdiklį, esantį dešinėje akinių pusėje. Braukiant pirštu per valdiklį suprojektuotame ekrane keičiasi vaizdas – viename lange matomi nustatymai, kitame – nuotraukos, trečiame – skambučių ir žinučių registras ir pan.
Labai malonų įspūdį palieka kameros funkcijos – unikalu tai, kad nuotraukas ir vaizdo įrašus galima daryti iš to taško, kuriame vaizdą matai pats. O kokybė išties gera – 5 megapikselių nuotraukos net fotografuojant ir judesio metu ne ką prastesnės nei darytos su vidutinės klasės išmaniuoju telefonu.
Fotografuoti galima ir akies mirksniu – tik mirkt dešine akimi, ir nuotrauka jau padaryta. Nuotraukas taip pat galima daryti ir paspaudus valdiklį arba ištarus magišką frazę „Take a picture“. Talpinti nuotraukoms ir kitiems duomenims akiniuose skirta 12 GB atminties.
Akiniai ypač palengvina navigaciją – einant gatve realiuoju laiku ekrane rodoma judėjimo vieta ir žemėlapis. Instruktažas angliškai gaunamas iš akiniuose esančio garsiakalbio arba ausinės.
Norint paskambinti užtenka pasakyti kitą magišką žodį – „Call...“ ir nurodyti adresų knygoje esančio vartojo vardą – iškart vykdomas skambutis iš telefono. Tokiu pat principu galima rašyti ir žinutes (anglų kalba) ar dalintis su draugais informacija socialiniuose tinkluose.
„Google“ akiniai taip pat suteikia galimybę naudotis internetine paieškos sistema ir „gūglinti“ frazes anglų kalba.
Taip pat yra žaidimų ir programėlių, pavyzdžiui, leisiančių stebėti žvaigždes, su išmaniaisiais akiniais registruoti savo progresą krepšinyje, tačiau programėlių kol kas nėra daug ir jas taip pat galima būtų vadinti prototipinėmis – išleidus galutinę versiją tiek „Google“, tiek kitos bendrovės pasiūlys gerokai didesnę ir kokybiškesnių programėlių įvairovę.
Privatumo iššūkiai ir kitos problemos
Naudojimąsi išmaniaisiais akiniais gerokai apkartina keli dalykai: pirma – kojelė, esanti virš valdiklio, visuomet kaista. O jei akiniai naudojami intensyviau, pavyzdžiui, be perstojo filmuojant, kojelė kaista taip, kad nebegali jais naudotis, nes nuo karščio gelia pirštus.
Kitas trūkumas – baterijos veikimo laikas, kuris neprilygsta nė žemesnės klasės išmaniesiems telefonams. Nuolat įjungti laikomi akiniai veikia maždaug penkias valandas. Vien per minutę filmavimo išsikrovė 4 procentai „Google Glass“ baterijos, taigi pusvalandis įrašymo – ir vėl į kroviklį.
Žinoma, šiuos dalykus galutinėje versijoje „Google“ daugiau ar mažiau patobulins, kaip ir sudarys galimybę akinius nešioti turintiems regos sutrikimų – dabar „Google Glass“ nėra pritaikyti nešiojimui ant įprastinių akinių.
Tačiau kalbant apie technologijos ateities potencialą yra ir didesnių iššūkių, kurių taip lengvai neišspręsi.
Aplinkiniai į tokias naujoves visuomet žiūrės įtariai. Ir ne be reikalo – kas gali žinoti, kad eidamas ir dešine akimi mirksėdamas praeiviams jų slapta nefotografuoju arba kad visko neįrašinėju?
Kiek keistokas jausmas bendrauti su aplinkiniais ir virš savęs visuomet matyti kabantį ekraną. Nors ekranas sukoncentruoti dėmesio netrukdo, jautiesi lyg iškart būtum dviejuose pasauliuose – ir čia, ir kažkur ten, su savo galvoje esančio projektoriaus vaizdais.
Sunku įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą su ekranu virš galvos. Juk ši technologija kuriama ne tam, kad ja būtų retsykiais padaromos kelios nuotraukos ar retkarčiais pasinaudojama navigacija, bet kaip kasdienio naudojimo prietaisas. O gal vis dėlto kol kas apsieisime su prašmatnesniu išmaniuoju telefonu, kuriuo iš esmės galima naudoti visas funkcijas?
Ne ką mažiau svarbu ir kaip su ateities technologijomis atrodysime – kažin ar bus norinčių nešioti akinius, su kuriais priminsime robotus. Nors iš tolo akiniai atrodo gražiai, juos užsidėjęs atrodžiau ir jaučiausi būtent taip.
Kad pasižiūrėčiau, kokias aplinkinių reakcijas kelia „Google Glass“, nutariau valandėlę pasivaikščioti Vilniaus senamiesčiu. Iš besigręžiojančių, pirštais rodančių žmonių supratau, kad iki technologijos pritaikymo kasdieniame gyvenime dar labai toli.
„Google Glass?“ – manęs paklausė jaunuolis. „Taip“, – atsakiau. „Holy shit“, – iš nuostabos sušuko jis.
Kažin kas būtų, jei su tokiais akiniais pavaikščiočiau po nesaugų rajoną – gal ir snukin kas pasiūlytų. O prie progos ir akinius už 4 tūkst. litų pasiimtų
Kažin kas būtų, jei su tokiais akiniais praeičiau ne Vilniaus centru, o pavaikščiočiau po kitą Vilniaus rajoną ar po mažiau draugišką ir naujovių mačiusį miestą – gal ir snukin kas pasiūlytų. O prie progos ir akinius už 4 tūkst. litų pasiimtų.
Žinoma, pastarasis pavyzdys ekstremalus, tačiau nugvelbti akinius nuo galvos ir pasileisti į kojas didesnių sunkumų nesukeltų ir vaikui.
Aišku, kad po kurio laiko žmonės priprastų prie „Google Glass“ kiborgų, tačiau aplinkiniai į tokias naujoves visuomet žiūrės įtariai. Ir ne be reikalo – kas gali žinoti, kad eidamas ir dešine akimi mirksėdamas praeiviams jų slapta nefotografuoju arba kad visko neįrašinėju?
Turėdami išmaniuosius akinius jau dabar vienose rankose paieškos sistemą, kelias išmaniųjų telefonų gamybos linijas, socialinį tinką ir el. paštą valdančiai „Google“ vartotojai apie save atskleis beveik viską.
Ir vis dėlto, kad ir kaip nepatiktų naujų technologijų keliami iššūkiai, panašūs išmanūs prietaisėliai skverbsis į mūsų gyvenimą vis sparčiau. Ir su tuo teks susitaikyti. Juk „Google Glass“ – tik vienas iš dešimčių panašaus tipo produktų. Tačiau tam, kad tokie prietaisai iš tiesų taptų kasdienio vartojimo produktais, kūrėjams teks dar gerokai pasistengti.