Mėlynuoju mėnulis vadinamas tuomet, kai išpuola antra pilnatis tą patį mėnesį. Tiesa, tai ne astronominis, o kalendorinis reiškinys: mūsų mėnesiai kartais trunka ir 31 dieną, o Mėnulio fazės pilną ratą apsuka maždaug per 29 dienas su puse.
Kruvinojo Mėnulio vardą Žemės palydovas užsitarnavo dėl to, kad įvyko visiškas Mėnulio užtemimas – Žemė atsidūrė tiesiai per vidurį tarp Saulės ir Mėnulio bei metė savo šešėlį ant palydovo, dėl ko šis pritemo. O Žemės atmosfera, pasižyminti šviesą laužiančiomis savybėmis, Saulės spindulius išbarstė. Spalvos nuo žalios iki violetinės išsibarsto stipriau nei raudona, todėl Mėnulis užtemimo metu atrodys raudonas – kruvinasis Mėnulis.
Trečiasis dėmuo – Supermėnulis – yra reiškinys, stebimas kiekvienais metais. Jis stebimas tuomet, kai pilnatis įvyksta Mėnuliui esant perigėjuje, t. y., Žemei artimiausiame elipsinės orbitos taške.
Geriausiai visiškas užtemimas buvo matomas Azijos šalyse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Europoje galėjo būti stebimas tik dalinis Žemės palydovo užtemimas, o Lietuvoje silpnas dalinis užtemimas buvo matomas vos kelias minutes – nuo 17:00 iki 17:11 valandų, menką Žemės pusšešėlį ant Mėnulio bus galima įžiūrėti iki 18:08 vietos laiku.
Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje bus matomas kur kas geriau - jis prasidės birželio 27 d. vakarą ir baigsis jau po vidurnakčio.
