„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pasibaigė vos nusipirkus: kurios programėlės „suvalgo“ daugiausiai mobiliųjų duomenų?

Jeigu nusprendėte atsisiųsti kelių valandų trukmės filmą naudodami mobiliuosius duomenis, jums prireiks apie 6 GB. Maždaug tiek pat duomenų sunaudotumėte naršydami internete visą savaitę arba kiekvieną dieną kalbėdami vaizdo skambučiais. Kiek interneto duomenų reikia telefonui ir kurios programėlės juos išnaudoja greičiausiai pranešime žiniasklaidai dalinasi „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius.
Belaidis internetas
Belaidis internetas / 123RF.com nuotr.

„Dabar nesunkiai galite užsisakyti jums tinkamiausią mobiliųjų duomenų paketą. Taip visuomet esate tikri, kad ir mėnesio gale turėsite pakankamai interneto. Sužinoti programėles, sunaudojančias daugiausiai jūsų duomenų, iš tikrųjų paprasta“, – sako A.Lukošius.

Ką gali vienas gigabaitas ir vienas megabaitas?

Su vienu gigabaitu (GB) interneto galite daug nuveikti – į telefoną atsisiųsti 200 mp3 formato dainų, į internetą įkelti 300 nuotraukų, visą valandą žiūrėti aukščiausios kokybės mėgstamus vaizdo įrašus arba net kelias valandas žaisti žaidimą.

Vienas megabaitas (MB) yra mažesnis duomenų vienetas. Su juo galite klausyti mėgstamą muziką daugiausiai valandą, atidaryti iki 100 elektroninių laiškų arba išnaršyti 500 interneto puslapių.

Daugiausiai duomenų „suvalgančios“ programėlės

Jūsų interneto duomenis daugiausiai eikvoja interneto naršyklės ir telefone įdiegtos programėlės. Visgi programėlės išnaudoja daug daugiau duomenų, nes juos eikvoja net ir tada, kai yra išjungtos. Tokiu principu duomenis „valgo“ orų programėlės, kelionių programėlės („Google Maps“ ar „GPS“), nuolat iššokantys „Facebook“ pranešimai, automatiniai atnaujinimai.

2022 metų statistikos bendrovės „Statista“ tyrimo duomenys rodo, kad net 66,2 proc. mobiliųjų duomenų žmonės sunaudoja programėlėms, kuriose transliuojamas vaizdas, pavyzdžiui, „Netflix“, „Youtube“ ar „Disney+”.

Antroje vietoje išskiriamos socialinių tinklų programėlės, kurios, kaip rodo tyrimo rezultatai, sudaro net 10,1 proc. viso mobiliųjų duomenų srauto. Tai yra: „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“, „Tik Tok“ ir kelionių programėlės: „GPS“, „Google Maps“, „Uber“. Paskutinėje kategorijoje išskiriamos naršyklės (pavyzdžiui, „Google Chrome“ ir „Safari“) sudarančios 3,2 proc. visų programėlių, naudojančių jūsų internetą.

Pasitikrinti duomenų likutį paprasta

Eksperto teigimu, turimą duomenų kiekį galite patikrinti prisijungę prie savo tinklo savitarnos paskyros internetinėje svetainėje arba per programėlę. Čia galėsite matyti, kiek duomenų šį mėnesį jau išnaudojote ir kiek duomenų dar liko. Renkantis mobiliųjų duomenų paketo dydį, visada pravartu įsigyti šiek tiek didesnį, arba neribotą kiekį. Taip visada būsite tikri, kad mėnesio gale prireikus sudalyvauti nuotoliniame vaizdo skambutyje nepritrūksite mobiliųjų duomenų ir nepateksite į nemalonią situaciją.

Be to, A.Lukošius pataria pasitikrinti ne tik, kiek duomenų turite, bet kiek jų bendrai išnaudojate kiekvieną dieną. „iPhone“ telefonuose tai padaryti galite atidarę nustatymus („Settings) ir bakstelėję „Mobile Data“ – tuomet pamatysite visas programas, kurias atidarote dažniausiai. „Android“ telefonų naudotojams bendrą duomenų kiekį galima pasitikrinti nustatymų meniu spustelėjus mygtuką „Duomenų naudojimas“.

Yra ir kitas būdas – galite įsidiegti duomenų sekimo įrankį „GlassWire“, kuris turimų programėlių veiklą atvaizduoja spalvingose diagramose. Naudojantis šia programėle galite sekti, kiek duomenų sunaudojate pagal tikslią datą, savaites, mėnesius, taip pat visuomet turėsite prieigą prie duomenų naudojimo istorijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų