Nepaisant pavadinimo, mėlynasis Mėnulis iš tikrųjų nešviečia žydrai. Po 1800 m. įvykusio ugnikalnio išsiveržimo dangus iš tiesų tapo keistos spalvos, suteikdamas Mėnuliui melsvą filtrą. Taip žodžiais „mėlynasis Mėnulis“ pradėta vadinti retkarčiais pasitaikantis įvykis.
Šiandien, kalbant techniniais astronomijos terminais, mėlynasis Mėnulis yra tada, kai per tą patį sezoną įvyksta keturios Mėnulio pilnatys, o ne trys, kaip įprasta. Pastaruoju metu taip pat imta apibūdinti antrąją Mėnulio pilnatį, kuri sutalpinama į vieną kalendorinį mėnesį.
Tuo tarpu supermėnulis – kai Mėnulis per vieną orbitą labiausiai priartėja prie Žemės, o jo fazė sutampa su jaunaties arba pilnaties faze.
Jei abu veiksniai įvyksta vienu metu, tai vadinama „mėlynuoju supermėnuliu“.
Iš visų keturių 2023 m. įvyksiančių supermėnulių rugpjūtis užima dvi vietas.
Pirmasis patekėjo trečiadienio naktį ir atrodė maždaug 7,1 proc. didesnis ir beveik 15,6 proc. šviesesnis už vidutinę pilnatį.
Supermėnulį galite išvysti ir rugpjūčio 31 d. Jis bus 0,1 proc. didesnis ir ryškesnis už savo pirmtaką.
Tuo tarpu kito mėlynojo supermėnulio teks laukti iki 2037 m. sausio 31 d.
