Naujieji daugiafunkciniai įrenginiai bus pirmiausia skirti besivystančių šalių rinkoms, o bendroje produktų pasiūloje turėtų užimti tarpinę grandį tarp aukštos klasės „Lumia“ išmaniųjų telefonų su „Windows Phone“ operacine sistema ir žemiausios klasės „Asha“ telefonų su S40 programine įranga. Deja, bet kol kas nėra žinoma jokios papildomos informacijos apie būsimus prietaisus, o „Nokia“ susilaiko nuo bet kokių komentarų.
Belaukiant oficialaus šios informacijos patvirtinimo ar paneigimo, siūlome pasvarstyti, kodėl „Nokia“ vis dėlto būtų naudinga nepalikti „MeeGo“ likimo valiai.
Pasmerktas atvirasis kodas
Pradėkime nuo to, kad šiuo metu rinkoje tėra vienas išmanusis telefonas, kuriame sukasi „MeeGo“ platforma – „Nokia N9“. Praeitų metų vasaros pradžioje pristatytas prietaisas netruko pelnyti „pirmojo ir paskutiniojo“ titulo, ypač po žiniasklaidoje pasirodžiusių paties „Nokia“ generalinio direktoriaus Stephano Elopo abejonių „MeeGo“ operacinės sistemos ateitimi.
Nors „S40“ ir yra labiausiai pasaulyje paplitusi platforma, nors ir aplink ją spiečiasi nemaža programuotojų bendruomenė, akivaizdu, kad „Android“ technologiškai yra pranašesnis produktas.
Nepaisant internete vyraujančių vartotojų simpatijų, panašu, kad šio produkto pardavimai nepateisino lūkesčių, mat bendrovė žiniasklaidai taip ir neatskleidė konkrečių prekybos skaičių. Beje, ir „Lumia“ įrenginių pardavimų apimtis rinkos analitikams bei apžvalgininkams teko skaičiuoti patiems – „Nokia“ nusprendė neviešinti ir šio produkto „sėkmės“.
Paskutinės „MeeGo“ pamėgusių vartotojų viltys žlugo tuomet, kai bendrovė „Intel“ – viena didžiausių šios platformos rėmėjų – paskelbė nutraukianti jos palaikymą, o visą dėmesį sutelkianti į naują atvirojo kodo operacinę sistemą „Tizen“. Prie pastarosios plėtojimo prisidėjo „Samsung“, kuri nuosavą „Bada“ operacinę sistemą tiesiog sujungė su „Tizen“.
„MeeGo“ programuotojų bendruomenė ėmė diskutuoti apie galimybę nuosekliai pereiti prie HMTL5 programėlių kūrimo, o kartu ir naujo atvirojo kodo projekto.
Nuo praeitų metų pradžioje prasidėjusios partnerystės su „Microsoft“, Suomijos bendrovė ne tik atsisakė atvirojo kodo programinės įrangos, bet ir savo veiklą išskaidė dviem kryptimis. Įmonė šiuo metu siekia ne tik atgauti prarastas pozicijas brangių išmaniųjų telefonų rinkoje, bet ir išlaikyti bei stiprinti savo įtaką įprastų telefonų versle. Nenuostabu, mat pastarųjų pernai (lyginant su 2010-aisiais) buvo parduota tik 3 proc. mažiau, o išmaniųjų pardavimai smuktelėjo 25 proc. Kitaip tariant, vidutinės ir žemos klasės išmaniųjų bei įprastų (angl. feature) telefonų pardavimai yra vienas pagrindinių bendrovės pajamų šaltinių.
Ką rinktis?
Norint sėkmingai konkuruoti šių įrenginių versle, vartotojus sužavėti būtina ne tik mažomis kainomis, puikia prietaisų kokybe, išvaizda, bet ir patrauklia operacine sistema bei programinės įrangos pasiūla. Tuo pasižymi „Windows Phone“ platforma, tačiau ji beviltiškai netinkama „low-end“ telefonams.
Visu pirma, ji yra mokama. Antra, pasižymi aukštais techniniais reikalavimais. Jei bendradarbiavimas su „Microsoft“ garantuoja nuolaidas licencijoms, tai su pigiuose telefonuose diegiama mažos spartos aparatinė įranga iškyla yra kur kas daugiau problemų, kurias apeiti neapribojus pačios sistemos funkcionalumo praktiškai neįmanoma.
Tai puikiai iliustruoja neseniai pristatytas „Tango“ atnaujinimas, kurio esmė yra pritaikyti platformą prastesnę aparatinę įrangą turintiems prietaisams. Kitaip sakant, „Windows Phone“ techninio suderinamumo atžvilgiu nėra tokia lanksti, kaip „Android“ ar „MeeGo“. Pastaroji „Nokia N9“ telefone, kuriame skaičiavimus atlieka senutėlis „Texas Instrumnets OMAP 3630“ lustas, sukasi tiesiog puikiai.
Žemos klasės išmaniesiems telefonams kuo puikiausiai tiktų ir į pensiją vis dar neišeinanti „Symbian 3“ operacinė sistema su paskutiniuoju savo atnaujinimu „Nokia Belle“. Tačiau ši platforma yra diegiama vidutinės klasės modeliuose, taigi konkrečią savo paskirtį ji lyg ir turi. Beje, „Nokia“ jau kurį laiką nėra „Symbian“ savininkė, mat dar 2009 metais padalinį, atsakingą už šios platformos vystymą, pardavė konsultacinei bendrovei „Accenture“. Be to, praeitų metų balandį, taupymo sumetimais mažindama darbuotojų skaičių, „Nokia“ šiai įmonei perdavė 3 tūkst. savo darbuotojų, mainais už „Symbian“ ekosistemos palaikymą ir paslaugų teikimą. Neturėdama galimybės tiesiogiai valdyti platformos vystymo, „Nokia“ gali susidurti su nemažai keblumų kuriant naujus modelius besivystančių šalių rinkoms.
„S40“ prieš „Android“
O naujų įrenginių reikės nemažai, mat įmonė išsikėlė sau misiją – suteikti interneto prieigą dar bent milijardui žmonių, kurie negali mokėti už brangius išmaniuosius telefonus. Kalbant ne viešųjų ryšių frazėmis, tai yra ankščiau minėta „Nokia“ veiklos kryptis, kuria siekiama stiprinti pozicijas žemos klasės išmaniųjų telefonų segmente.
Įmonė išsikėlė sau misiją – suteikti interneto prieigą dar bent milijardui žmonių, kurie negali mokėti už brangius išmaniuosius telefonus.
Siekiant šio tikslo jau kurį laiką yra vykdomas „Next Billion Group“ projektas, už kurį atsakinga mobiliųjų telefonų padalinio vadovė Mary McDowell. Jos teigimu, įgyvendindama šį projektą „Nokia“ ketina ne tik žaisti produktų kainodara (pristatyti nebangių modelių, kainuojančių nuo 60 iki 120 eurų), bet ir didinti jų funkcionalumą. Šis sprendimas priimtas ne be reikalo, mat rinkoje yra nemažai pigių „Android“ išmaniųjų, savo galimybėmis praktiškai nenusileidžiančių prabangiesiems.
Kyla klausimas: ar „Java“ programavimo kalbos pagrindu veikianti „Series 40“ platforma, besisukanti pačiuose pigiausiuose „Nokia“ telefonuose, gali prilygti „Android“ operacinei sistemai? Palikime jį atvirą programuotojų diskusijoms, tačiau užbėgdamas pastarosioms už akių išdrįsiu teigti, kad šių operacinių sistemų lyginti tarpusavyje praktiškai neįmanoma, o jei įmanoma, tai tik aiškiai apibrėžtu aspektu.
Nors „S40“ ir yra labiausiai pasaulyje paplitusi platforma, nors ir aplink ją spiečiasi nemaža programuotojų bendruomenė, akivaizdu, kad „Android“ technologiškai yra pranašesnis produktas. Jei vystydama savo veiklą „Nokia“ ilgainiui nori nuo įprastų telefonų gamybos pereiti prie žemos klasės išmaniųjų telefonų verslo, jai tiesiog būtina pažangesnė platforma, nei „Series 40“.
Kaip tik tokia ir yra „MeeGo“. Be to, visiškai atvira ir nemokama.
Nepaisant visų faktų bei jų interpretacijų, sunku prognozuoti, kokį žingsnį toliau žengs programinės įrangos sprendimuose klaidžiojanti „Nokia“. Išankstinių išvadų nekelsiu, juolab, kad joms nėra rimtesnio pagrindo – grįsti prognozes vienintelio portalo gauta tariamai patikima informacija būtų naivoka.
Tačiau nemažai čia aptartų faktų rodo, kad Suomijos bendrovės sprendimas „MeeGo“ adaptuoti patiems pigiausiems savo įrenginiams būtų logiškas. Maža to, suteikiantis konkurencinį pranašumą tame rinkos segmente, kuriame su „Windows Phone“ platforma kol kas jo pasiekti neįmanoma.
