Anot misijos „New Horizons“ mokslininkų, liepos 9 d. (ketvirtadienį) darytose fotografijose, kai iki Plutono likę 5,4 mln. km, ryškėja daugiakampės Plutono paviršiaus struktūros ir 1,6 tūkst. km ilgio marga (tai šviesi, tai tamsi) juosta (iliustracijoje – „Band of complex patterns“).
Liepos 9-osios fotografijoje (šiame kadre vienas pikselis prilygsta 27 km) aiškiau matyti ir jau pažįstamos tamsiosios „Banginio“ srities (apie 3 tūkst. km skersmens) „uodega“. Beje, „Spurga“ virš jos – vienas iš margosios juostos objektų. Ne mažiau įdomus objektas – daugiakampis dvimatis briaunainis (iliustracijoje – „Polygonal feature“) – pastebėtas virš margosios juostos.
O štai garsioji Plutono „Širdis“ (netoli „Banginio“ galvos) šiame kadre yra nusisukusi nuo zondo fotoobjektyvų.
Šeštadienį (liepos 11 d.) pianino dydžio zondas, kuris kainavo 723 mln. dolerių, buvo už 4 mln. km nuo Plutono, už 4,76 mlrd. km nuo Žemės ir skriejo 49,680 km/val. greičiu (Plutono atžvilgiu). Regimojo disko apačioje matyti keturios tamsiosios dėmės (Banginis ir Širdis – Plutono pusėje, kuri visada atsigręžusi į didžiausią Plutono palydovą Charoną). Maksimalaus priartėjimo metu liepos 14-ąją zondui nebus matoma kaip tik liepos 11 d. kadre įamžinta Plutono pusė su keturiomis dėmėmis apačioje.
„Liepos 11-osios nuotrauka – naujausias ir išsamiausias žvilgsnis į Plutono tolimąją pusę, – sakė misijos vadovas Alanas Sternas. – Geriausiu kitos Plutono pusės kadru ši nuotrauka bus, ko gero, dar ilgus ilgus dešimtmečius.“
Keturios tamsiosios dėmės yra maždaug 480 km skersmens, jas sieja didelė tamsi juosta, juosianti Plutoną ties pusiauju. Mokslininkus glumina gana vienodi atstumai tarp šių keturių dėmių ir panašus dėmių dydis.
„Kol kas negalime pasakyti, kas tai – plynaukštės ar lygumos, o gal šviesumo pokyčiai ant visiškai lygaus paviršiaus, – keturias tamsias dėmes komentavo NASA Eimso tyrimų centro atstovas Jeffas Moore'as. – Šios Plutono dalies istoriją tikimės perskaityti palyginę šiame kitos pusės kadre matomų struktūrų sudėtį ir spalvas su dar tik mus pasieksiančių kadrų duomenimis.“
Įdomių dalykų jau dabar matyti ir naujausiose Charono fotografijose. Bene įspūdingiausias Charono kraštovaizdžio darinys – didžiulis plyšys, kuris, panašu, yra ilgesnis ir didesnis už Arizonoje (JAV) plytintį Didįjį kanjoną.
Charono paviršiaus ypatumai matosi liepos 12 d. kadruose. Charono šiauriniame ašigalyje gerai matyti maždaug 320 km skersmens tamsi dėmė, kurios kilmė ir struktūra dar neišaiškintos.
„Tai – pirmieji akivaizdūs liudijimai, kad Charono paviršių vagoja gilūs kanjonai, – sakė „New Horizons“ geologijos ir geofizikos skyriaus tyrėjas Williamas McKinnonas. – Dabar Charonas – nebe lygus baltas rutuliukas, o intriguojantis atšiaurus pasaulis, kuriame matosi daugybė geologinio aktyvumo požymių.“
Sekmadienį fotografuotame Charono kadre aiškiai matyti maždaug 100 km skersmens apskritas paviršiaus objektas, kuris veikiausiai yra krateris, stūksantis netoli pietinio Charono ašigalio. Nuo kraterio atsišakojantys „spinduliai“ ir jų šviesumas byloja, kad smūginis krateris susiformavęs santykinai neseniai.
Kraterio dugnas yra pastebimai tamsesnis – galbūt todėl, kad smūgis atidengė gilesnius Charono paviršiaus sluoksnius. Tačiau, anot mokslininkų, taip pat gali būti, kad kraterio dugne likusios stambesnės smūgio nuolaužos, kurios atspindi mažiau šviesos.
Charonas yra didžiausias Plutono palydovas, kurio skersmuo – apie 1,2 tūkst. km, t.y. Charonas dydžiu beveik prilygsta Plutonui.
Arčiausiai Plutono zondas „New Horizons“ atsidurs jau antradienį, liepos 14 d., 14:49 val. Lietuvos laiku.
