Žiemos saulėgrįža astronomijoje žymi žiemos pradžią Šiaurės pusrutulyje ir vasaros pradžią Pietų pusrutulyje.
Šiaurėje – tai trumpiausia diena ir ilgiausia metų naktis, o pietuose – ilgiausia diena ir trumpiausia metų naktis, rašo „Forbes“.
Nuo šiol Šiaurės pusrutulyje dienos ims ilgėti, o pagrindinė tokių sezoninių svyravimų priežastis yra Žemės ašies pasvirimas.
Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulyje įvyksta tada, kai Šiaurės ašigalis yra labiausiai nutolęs nuo Saulės, taip šiaurinė dalis gauna mažiau šviesos.
Žemės posvyris labiausiai jaučiamas planetos ašigaliuose: Pietų ašigalyje saulė nenusileidžia visą dieną, o Šiaurės ašigalyje – nė nepakyla, rašo „Live Science“.
Kadangi visus metus Saulė kyla ir leidžiasi skirtinguose horizonto taškuose, tie žmonės, kurie mėgsta stebėti saulėtekius ir saulėlydžius, galbūt net pastebėjo, jog žiemos saulėgrįžos dieną Šiaurės pusrutulyje saulė pakyla pietryčiuose, o nusileidžia pietvakariuose.
O štai vasaros saulėgrįžos dieną birželio mėnesį Šiaurės pusrutulyje galima matyti, kaip saulė pakyla Šiaurės Rytuose, o nusileidžia Šiaurės Vakaruose.
Tuo metu per lygiadienius, kuriuos turime rugsėjį ir kovą, saulė kyla arba leidžiasi tiesiai Rytuose.
