Visų džiaugsmui, dar šią vasarą, praėjus 18 metų po originalaus pasirodymo, turėtų pasirodyti pilnas šio žaidimo perdirbinys. Kol jo laukiame, žaidimų leidėjai „2K Games“ serviruoja kitų dviejų „Mafia“ trilogijos dalių „išbaigtines“ versijas. Taigi, tiek „Mafia II: Defitinive Edition“, tiek „Mafia III: Definitive Edition“ labiausiai pasižymi tuo, kad siūlo ne tik pilnus žaidimus, bet ir nemokamai su jais pridėtu papildomu turiniu (DLC). Tiesa, „Mafia II: Definitive Edition“, kurį šiandien plačiau ir apžvelgsime, sulaukė ir daugiau patobulinimų.
Kalbant apie „Mafia“ žaidimų trilogiją svarbu turėti omenyje, kad legendinės pirmosios dalies kūrėjai iš Čekijos „Illusion Softworks“ iširo. Vėliau didelė dalis šios studijos darbuotojų tapo studijos „2K Czech“ dalimi, o pastaroji sukūrė „Mafia II“, kuris stilistiškai priminė pirmąją dalį. Galiausiai, tokios studijos taip pat neliko, o 2016 metais pasirodžiusį „Mafia III“ kūrė jau visai kita studija, pavadinimu „Hangar 13“. Būtent todėl trečioji trilogijos dalis ir išėjo tokia skirtinga bei nepanaši į pirmąsias dvi. Kodėl visa tai dabar rašome? Todėl, kad būtent dabartiniai „Hangar 13“ yra atsakingi ne tik už „Mafia II“ ir „Mafia III“ galutinių versijų paruošimą, bet ir už pirmojo „Mafia“ perdirbinio kūrimą. Tiesa, šioje studijoje yra ir prie originalo dirbusių „Illusion Sotfworks“ kūrėjų, bet ar šis perdirbinys bus vertas klasika vadinamos pirmosios „Mafia“ dalies – sužinosime tik baigiantis vasarai.
Ką šiandien žaidėjams gali pasiūlyti prieš 10 metų išleisto „Mafia II“ galutinė versija? Pirmas ir turbūt svariausias dalykas – tikrai labai stipri istorija apie mafijos veiklą, užkulisius ir skaudžias su ja susijusių asmenų pasekmes penktojo dešimtmečio Niujorke („Mafia II“ miestas iš tikrųjų vadinasi Empire Bay, bet Niujorkas pasitarnavo jam kaip akivaizdi inspiracija). Žaidimo siužetas toks išskirtinis, paveikus ir įtraukiantis, kad jis lengvai gali įsukti net šiandienos žaidėjus. Be to, pačiame siužete daug dedamųjų, kurios turėtų patraukti net naujus, šios serijos žaidimų dar nebandžiusius žaidėjus.
Pavyzdžiui, „Mafia II“ veiksmas rutuliojasi penktame dešimtmetyje, kuris taip labai, ypač žaidimuose, praktiškai nebuvo nagrinėtas. Žaidimo protagonistas ir žaidėjo valdomas veikėjas – jaunas vaikinukas Vito Scaletta, kuris yra ankstyvųjų italų emigrantų į Ameriką vaikas. Augdamas Empire Bay gatvėse, jis netrunka susibičiuliauti su kitu jaunuoliu Joe Barbaro. Abu jaunuoliai, genami skurdo, užsiima smulkiais nusikaltimais, bet vienam jų nenusiseka ir Vito sugaunamas policijos.
Kadangi Europoje vyksta Antrasis pasaulinis karas, vaikinas be pasirinkimo keliauja į kariuomenę ir su sąjungininkais siunčiamas kovoti prieš italus. Čia jį po kurio laiko sužeidžia, Vito trumpam grįžta namo ir jaunuolio keliai vėl susikerta su jau gerokai prakutusiu Joe. Jis parūpina pažymą, kad Vito nebegali grįžti tarnauti, o mainais jis įsitraukia į Joe darbelius. Greitai tampa aišku, kad už staigaus Joe praturtėjimo stovi Empire Bay mafija ir lengvabūdis Joe į šį verpetą stačia galva įtraukia savo geriausią draugą Vito. Visas likęs žaidimo siužetas per daug įdomus, netikėtas ir netgi liūdnas, kad jį dabar pat atskleistume, todėl geriausia, nusprendus išmėginti žaidimą, viską išgyventi patiems.
Aptarus siužetą, verta paminėti ir kitas žaidimo dedamąsias, dėl kurių net šiandien verta įsijungti „Mafia II“. Tai – įspūdingas penktojo dešimtmečio žaidimo pasaulis, to meto automobiliai ir autentiškas garso takelis. Jeigu žaidžiant „Mafia II“ nesinori gilintis į mafijos pasaulio žiaurumus ar dalyvauti susišaudymuose, šį žaidimą verta išnaudoti kaip virtualią ekskursiją į penktojo dešimtmečio JAV ir bent jau pasivažinėti Niujorką atspindinčiame mieste senoviniais automobiliais, klausantis jau daugiau nei pusšimtį metų gyvuojančios muzikos. Lygiai tokio paties lygio yra ir žaidimo veikėjų įgarsinimas, todėl jei mėgstate filmus apie mafiją, o ypatingai 1990-ųjų „Šaunūs vyrukai“ (angl. „Goodfellas“), „Mafia II“ taip pat labai verta pereiti. Jeigu pats žaidimas pasirodys per sunkus, tiesiog pamažinkite jo sudėtingumą iki „lengviausio“ lygio ir mėgaukitės siužetu.
Kaip šiandienos kontekste atrodo visa kita? Visų pirma reikėtų įvertinti, kad nors grafiškai ir patobulintas, tai vis dar yra 2010 metų žaidimas, kuris buvo kurtas pagal to meto standartus bei madą. Taigi, „Mafia II“ yra linijinis, kas reiškia, kad žaidimas sukurtas tokiu principu, jog turėsime vieną po kitos vykdyti misijas ir taip progresuoti, o laisvai rinktis, ką ir kokia seka daryti toliau – negalime. Tai gali labai nustebinti ypač prisiekusius „Red Dead Redemption 2“ arba „GTA V“ žaidėjus.
Taip pat gali nustebinti jau kiek senstelėjusios „Mafia II“ žaidimo mechanikos – pavyzdžiui, čia dar yra tokių senamadiškų misijų, kaip kitų veikėjų sekimas, stengiantis, kad jie mūsų nepastebėtų arba labai primityvios kovos vienas prieš vieną, kurios nereikalauja praktiškai jokių pastangų. Priminsiu, kad prie šio žaidimo darbavosi ir pirmosios žaidimo dalies kūrėjai, tad galime tikėtis kiek griežtesnių taisyklių gatvėje. Empire Bay policija vaikosi ne tik pėsčiųjų takais lekiančius vairuotojus, bet ir tuos kurie nekantrauja prie šviesoforo, ar užsiplepėję viršija greitį. Tai – „Mafia II“ būdas autentiškai atspindėti realaus pasaulio patirtį ir, kai pripranti prie tokių taisyklių, tai žaidimui visai pavyksta.
Kas žaidime vis dar atrodo tikrai gerai ir įtraukia naujai, tai – susišaudymai. Savo metu „Mafia II“ jie buvo būtent tokie, nes susišaudymai su priedanga buvo tų laikų mada veiksmo žaidimuose, bet žaidžiant šiandien jie vis dar atrodo labai gerai. Taip yra ir dėl to, kad būtent tokie susišaudymai – kai veikėjai, slėpdamiesi už įvairių uždangų, šaudo bei atsišaudo – labai tinka tiek tų laikų, tiek bendrai mafijos susišaudymų atmosferai. Dalyvaujant eiliniame tokiame ginkluotame susidūrime pasijauti lyg iš tikrųjų būtum slaptame rimtų vyrukų santykių aiškinimesi. Žinoma, galima ir atvirkštinė reakcija – jei esate labai pratę prie naujų, modernių ir greitų veiksmo žaidimų, toks lėtesnis „Mafia II“ susišaudymų tempas gali pasirodyti nuobodus ar nepriimtinas.
Kalbant apie tai, kodėl žaidimą galbūt verta išbandyti ir tiems, kas jau yra žaidę ar perėję „Mafia II“, būtina aptarti papildomus galutinės versijos privalumus. Svarbiausi jų – nemokamai pridėtas papildomas turinys – net trys papildomos siužetinės istorijos, kurios anksčiau buvo parduodamos už atskirą mokestį. Todėl visi „Mafia II“ galutinės versijos savininkai gali pagaliau išbandyti papildymus „The Betrayal of Jimmy“, „Jimmy‘s Vendetta“ ir „Joe‘s Adventures“.
Beje, skirtingai nei pagrindinis žaidimas, abu papildymai su veikėju Jimmy yra atviro pasaulio, todėl jaunesniam žaidėjui atrodys labiau įprasti. Sakyti, kad šiuos papildymus pereiti būtina, nesinori, bet visiems, kam patiko „Mafia II“ ir norisi daugiau panašaus turinio tai tikrai bus vykusi pramoga. Taip pat galutinėje „Mafia II“ versijoje „Hangar 13“ atnaujino veikėjų modelius, pagerino aplinkos tekstūras, bet žaidimas paleistas su smulkiais grafiniais nesklandumais ir trukdžiais. Jų vos pasirodžius žaidimui pasitaikydavo įvairių, bet, tikėtina, kūrėjai išleis žaidimo atnaujinimų ir šiuos nesklandumus sutvarkys.
Taigi, ar verta šiandien lipti į jau 10 metų trintus mafijos batus? Turint omenyje tai, kiek mažai šia tema žaidimų ir koks kokybiškas yra „Mafia II“, tai vis dar yra pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti. Tačiau žaidėjai nejaučiantys simpatijos mafijos tematikai ar veiksmo žaidimams, kuriuose pirmu smuiku griežia istorija, tikrai susiras ir geresnių užsiėmimų.
Žaidimo kopiją apžvalgai suteikė jo leidėjas „2K Games“, apžvalga ir ekrano paveikslėliai sukurti žaidžiant PS4 konsolei skirtą versiją. „Remastered“ žaidimo leidimas šių metų gegužę išleistas „PlayStation 4“, „Xbox One“ konsolėms ir asmeniniam kompiuteriui. Jei „Mafia II“ „Steam“ tarnyboje įsigijote seniau, jūsų žaidimas bus atnaujintas automatiškai ir nemokamai.
