Jei ši mokslininkų prognozė pasitvirtins, tai bus pirmas kartas, kai pasaulio gyventojų skaičius sumažės nuo Juodosios mirties XIV a. viduryje.
Neseniai pasaulio gyventojų skaičius perkopė 8 mlrd. Naujausiame tyrime mokslininkai pabrėžia du hipotetinius scenarijus, kurie paaiškina, kaip gali susiklostyti kitas pasaulio gyventojų skaičiaus kitimo etapas.
Pagal „milžiniško šuolio“ scenarijų, smarkiai pagerėjus ekonominiam vystymuisi, švietimui ir sveikatos apsaugai, apie 2040 m. gyventojų skaičius pasieks 8,5 mlrd. žmonių, o 2100 m. sumažės iki maždaug 6 mlrd. žmonių.
Arba pagal scenarijų „Per mažai ir per vėlai“ pasaulis ir toliau ekonomiškai vystysis panašiai kaip pastaruosius 50 metų, todėl 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 8,6 milijardo, o 2100 m. sumažės iki 7 milijardų.
Ataskaitą užsakė „Romos klubas“, kurį sudaro tarptautinė intelektualų, mokslininkų, verslo lyderių ir politikų bendruomenė. 1979 metais šis klubas publikavo „Limits to Growth“ (Augimo ribos) prognozę, kurioje teigta, kad civilizacijai gresia žlugimas dėl eksponentiškai augančios ekonomikos ir gyventojų skaičiaus bei ribotų planetos išteklių.
Naująją prognozę atliko pirmaujančių aplinkos mokslo ir ekonomikos institucijų, įskaitant Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutą, Stokholmo atsparumo centrą ir Norvegijos verslo mokyklą, grupė „Earth4All“.
Ši nauja prognozė skiriasi nuo kitų prognozių, įskaitant Jungtinių Tautų įverčius ir kitą įtakingą dokumentą, 2020 m. paskelbtą žurnale „Lancet“.
Šie įverčiai galiausiai priklauso nuo to, kiek žmonių išbris iš skurdo, o tai, autorių nuomone, yra esminis pasaulio gyventojų skaičiaus kitimo veiksnys.
Didelėse pasaulio dalyse, ypač kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse, šiuo metu sparčiai auga gyventojų skaičius. Autoriai teigia, kad tai, kada ir kaip šis procesas sumažės, priklauso nuo to, kaip jos susitvarkys su ekonominiu vystymusi.
Be tokių veiksnių, kaip moterų išsilavinimas ir kontracepcijos prieinamumas, autoriai taip pat atsižvelgė į gamtos išteklių, maisto gamybos ir piktnaudžiavimo aplinka kriterijus.
„Pagrindinė žmonijos problema yra prabangus anglies dioksido ir biosferos vartojimas, o ne gyventojų skaičius. Vietovėse, kur gyventojų skaičius auga sparčiausiai, vienam žmogui tenka itin mažas aplinkosauginis pėdsakas, palyginti su vietomis, kurios gyventojų skaičiaus piką pasiekė prieš daugelį dešimtmečių“, – teigė Jorgenas Randersas, vienas iš pagrindinių „Earth4All“ modeliuotojų ir knygos „Augimo ribos“ bendraautorius.
