Aliuminis yra naudojamas daugybėje sektorių: automobilių pramonėje, statybinių medžiagų gamyboje, pramoninėse mašinose, elektrotechniniuose įrenginiuose, gėrimų skardinių gamyboje ir daugybėje kitų sričių. Tačiau jo gamyba priklauso nuo procesų, kurie praktiškai nepakito nuo 1880 metų, kai buvo išrasti pirmieji lydymo procesai.
Tačiau naujoji technologija gali drastiškai pakeisti situaciją. „Alcoa“ ir „Rio Tinto“ vadovai teigia, kad naujoji technologija iš aliuminio gamybos praktiškai pašalina šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas.
Bendrovės teigia, kad ši technologija vien tik Kanadoje sumažins CO₂ išleidimą į aplinką 6,5 mlrd. tonų per metus. Tokį CO₂ kiekį išmeta 1,8 milijonai keliuose esančių automobilių. Vadovai teigė, kad tai ne vien tik ekologinis privalumas, bet naujoji technologija sumažins eksplotavimo išlaidas apie 15 procentų.
Pasak Carole‘s Ferguso‘s, „Carbon Dislosure Project“ investuotojų tyrimų grupės vadovės, kurios specialistai vertina įmonių ir sektorių veiklos pažangą mažinant CO₂ išmetimą į aplinką, „tai yra labai svarbi žinia. Yra nuostabu turėti šią technologiją, kuri bendrai sumažina sumažina anglies kiekį ir pašaliną ją iš lydymo proceso.“ Tačiau ji pažymėjo, kad aliuminio gamybai tebėra reikalingas didelis energijos kiekis, o aliuminio gamybos proceso metu išmetami teršalai į aplinką buvo tik dalis jo bendrojo anglies pėdsako.
Aliuminio lydymas paprastai reikalauja anodų, kurie yra pagaminti iš daug anglies turinčios medžiagos. Anglis naudojama, nes yra gera elektros laidininkė, ši medžiaga yra pigi ir jos ištekliai gausūs. Šie anglies anodai yra naudojami išgauti aliuminio metalui iš aliuminio oksido. Proceso metu anglies anodai sunaikinami ir į aplinką patenka CO₂ dujos.
Naujojo „Alcoa“ ir „Rio Tinto“ proceso metu yra naudojamos šių kompanijų užpatentuotos medžiagos. Prireikė dešimtmečio kol kompanijos sugebėjo jas išrasti ir dabar jos gali pakeisti anglį. Gali nuskambėti neįtikėtinai, bet naudojant šias medžiagas aliuminio lydymui į aplinką pateks tik grynas deguonis.
Visgi, naujasis procesas nesumažins didelio energijos poreikio aliuminio lydymo procesui, tačiau jei ta energija bus gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tai iš esmės reikš, kad pagamintas aliuminis yra ekologiškas.
Aliuminio gamyba atsakinga už 0,8 proc. visame pasaulyje esančio šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekio, o šio metalo paklausa tik auga. Tačiau aliuminis yra ir išmetamųjų teršalų mažinimo planų pagrindas. Pavyzdžiui, iš plieno pagaminti automobiliai yra sunkesni nei iš aliuminio pagaminti automobiliai ir todėl pastariesiems reikia mažiau degalų. Aliuminį taip pat galima gana lengvai perdirbti, todėl jis gali savotiškai tapti „žaliu“ ištekliu.
Siekdami pilnai išnaudoti naują lydymo medžiagą „Alcoa“ ir „Rio Tinto“ sukūrė bendrą įmonę „Elysis“, kuri jų nuomone įrodys, kad naujoji technologija gali būti pritaikyta pramoniniu būdu. Šiam „Elysis“ projektui investuotojai skyrė 144 milijonus JAV dolerių (124,59 mln. eurų). Investuotojai yra Kanados ir Kvebeko vyriausybės bei „Apple“ kompanija, kuri atliko tarpininkės vaidmenį ir padėjo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp konkuruojančių aliuminio kompanijų.
Žinoma, „Apple“ turi savų interesų ir ketina pasinaudoti šios technologijos vaisiais – panaudoti gautus produktus savo techninės įrangos gamyboje. Tad ateityje galbūt galima tikėtis net ir prekyboje pasirodysiančio ekologiško „iPhone“ telefono. Deja, bet iki to dar teks palaukti. Manoma, kad produktai, kurie bus pagaminti naudojant naująją technologiją, iki 2024 metų rinkoje dar nepasirodys.
Nors didžioji dalis pasaulio šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų atkeliauja iš elektros energijos gamybos, transporto, šildymo ir vėdinimo sričių, didelė dalis šių dujų gaunama ir iš pramonėje vykstančių procesų, tokių kaip plastikų, naftos chemijos produktų ir cemento gamybos. Tačiau sukurti pramoninių procesų metu išmetamų teršalų kiekio mažinimo būdus pasirodė esant gerokai sudėtingiau nei kituose sektoriuose. Tad ši žinia apie švaresnį aliuminio gamybos būdą yra itin optimistiška.
