Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 25 /17:11

Paskelbtas pirmasis 5G ryšio aukcionas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį paskelbė trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcioną. Naudojant šiuos dažnius Lietuvoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos, pranešė RRT.
5G
5G / 123RF.com nuotr.

Atviras visiems

„Po diskusijų ir viešų aptarimų su rinkos dalyviais bei visomis suinteresuotomis institucijomis skelbiame ir kviečiame operatorius dalyvauti aukcione, kuris rinkoje įtvirtins naujas technologijas ir jų pažangą“, – pranešime teigė RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis.

Aukcione bus siūlomi trys radijo dažnių blokai: vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio iš 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų.

Pradinė kaina – 5 mln. eurų už 2x10 MHz pločio bloką ir 3 mln. eurų – už 2x5 MHz pločio bloką.

Aukciono dalyvis galės teikti kainos pasiūlymus tik dėl vieno radijo dažnių bloko.

RRT/Aukciono vizualas
RRT/Aukciono vizualas

Aukcionas atviras visiems – tiek esamiems, tiek potencialiems rinkos dalyviams. Pajamos, gautos iš aukciono, pateks į valstybės biudžetą.

Anot RRT, laimėtojai privalės:

  • Teikti elektroninių ryšių paslaugas, aprėpdami ne mažiau kaip 98 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos;
  • Teikti ne mažesnės kaip 30 Mb/s arba 15 Mb/s spartos (priklausomai nuo laimėto bloko dydžio) elektroninių ryšių paslaugas 80 procentų Lietuvos Respublikoje esančių namų ūkių, tarptautiniuose transporto koridoriuose ir valstybinės reikšmės magistraliniuose automobilių keliuose, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose;
  • Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo dienos pradėti teikti komercines 5G ryšio paslaugas bent viename iš šių miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje, o nuo 2023 m. gruodžio 31 d. pradėti teikti 5G ryšio paslaugas visuose penkiuose didžiausiuose Lietuvos Respublikos miestuose.

„Sveikinu su šiuo reikšmingu startu. Šiandien įsijungia laikmatis, pradedantis skaičiuoti laiką, kada Lietuvoje bus pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos. Laukiame, kad kitais metais iki vasaros 5G jau turėsime savo šalyje”, – sveikino susisiekimo ministras M.Skuodis.

Spalio 12 d. Susisiekimo ministerija ir kitos viešojo sektoriaus institucijos bei telekomunikacijų paslaugų operatoriai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė dėl strateginių veiksmų įgyvendinant 5G plėtros visoje Lietuvos teritorijoje. Iki 2022 m. 5G ryšys turėtų būti prieinamas bent viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, o iki 2025 m. bent 100 Mbps ryšio sparta turėtų būtų prieinama bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.

Planuojama, kad iki 2025 m. 5G ryšys padengs visų miestų teritorijas, tarptautinius transporto koridorius „Via Baltica“, „Rail Baltica“, valstybinės reikšmės kelius, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus.

Pasirašant šį memorandumą, RRT informavo, kad dažnių aukcionas bus paskelbtas per kelias artimiausias savaites ir tokiu būdu bus pradėti vykdyti memorandume numatyti tikslai.

Memorandumą dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje pasirašė Susisiekimo ministerija, RRT, bendrovės „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“, VšĮ „Plačiajuostis internetas“, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „LTG Infra“, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Visos Lietuvos savivaldybės kviečiamos prisijungti prie šio memorandumo ir bendradarbiauti.

Spartindama elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą visoje šalyje, Susisiekimo ministerija sieks, kad 5G ryšio plėtrai Lietuvoje būtų suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

Sulaukė palaikymo

Trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ planuoja dalyvauti aukcione.

„Išskirtinės 5G charakteristikos leis teikti namų, biuro interneto paslaugas, kurių greitis sieks iki 1 Gb/s ir nenusileis šviesolaidiniam internetui. Technologijos vėlinimo nebuvimas įgalins dar didesnį pramonės automatizavimą, daugiau tikslių darbų nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, žemės ūkyje, kur technologinė pažanga vis dar menka, bei didžiulių perspektyvų turinti telemedicina“ , – sako „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys.

Pasak P.Kuisio, „bene svarbiausias dalykas – 5G tinklas leis sujungti milijonus daiktų, įvairiausių sensorių, kitų įrenginių, kurie palengvins mūsų darbą ir buitį. Tai ir įvairūs buities prietaisai, ir pramonės įrenginiai, transporto sistemų elementai ir pan. Žinoma, tai nors ir netolima, bet vis tik ateitis. O dabar reikia labai daug darbo ir dešimčių milijonų eurų investicijų, kad šios galimybės mus pasiektų kuo greičiau."

Šia naujiena džiaugėsi ir Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims: „Labai džiaugiamės paskelbtu 5G aukcionu – tai paskutinis žingsnis prieš pradedant realius darbus, kad šis ryšys būtų pasiekiamas Lietuvos žmonėms. Mes dalyvausime aukcione ir vos jam pasibaigus, būsim pasiruošę pradėti visus reikalingus tinklo plėtros darbus."

„Telia Lietuva“ buvo pirmieji Lietuvoje įdiegę 2G, 3G ir 4G technologijas, o anot vadovo Dano Strömbergo, tai, kad 5G ryšys skatina naršyti dažniau ir daugiau, patvirtina ir komercines 5G ryšio paslaugas jau naudojančių šalių statistika. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur „Telia“ 5G ryšys yra prieinamas daugiau nei pusei šalies gyventojų, 5G planų klientai persiunčia vidutiniškai 40 proc. daugiau duomenų nei 4G naudotojai.

Tiesa, anot D.Strombergo, diegdama 5G ryšį Lietuva vėluoja: „Buvome vieni pirmųjų Europoje, kurie 2018 metais realiame tinkle pradėjome 5G bandymus, juos tęsiame iki šiol. Tačiau kaip šalis esame vieni paskutiniųjų Europoje, kur bus pradėtos teikti komercinės 5G paslaugos. Paskelbtas 5G aukcionas yra tikrai didelis proveržis“, – BNS teigė D. Strombergas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?