„Nepatikėjau savo akimis, – stebėjosi Harvardo astrofizikos centro darbuotoja Esra Bulbul, – To, ką išvydome, negalėjome paaiškinti jokiais žinomais fizikos dėsniais“.
2012 metais E.Bulbul su kolegomis ištyrė NASA „Chandra X-Ray“ observatorijoje surinktus duomenis, gautus iš tolimojo Persėjo žvaigždyno spiečiaus (esančio už 250 mln. šviesmečių). Persėjo spiečius yra apsuptas perkaitintų dujų debesies, kuriame kiekvienas jonas spinduliuoja savo rentgeno spektro „liniją“.
„Nepatikėjau savo akimis, – stebėjosi Harvardo astrofizikos centro darbuotoja Esra Bulbul, – To, ką išvydome, negalėjome paaiškinti jokiais žinomais fizikos dėsniais“.
Nagrinėdami vieno iš šių klasterių, astronomai aptiko paslaptingą dažnio šuolį, kuris neatitiko nei vieno žinomo modelio.
„Ši anomalija atsirado 3,56 keV (kilo-elektronvoltų) lygmenyje ir tai neatitinka jokio įprasto atominio perėjimo, – komentavo E.Bulbul, – Aš dar kartą išanalizavau gautą rezultatą, padalindama duomenis į atskiras grupes ir patikrinusi informaciją iš kitų keturių detektorių, esančių dviejose skirtingose observatorijose. Tačiau pastangos tai paaiškinti nuėjo veltui“.
Trumpai tariant, šis nuokrypis, regis, yra realus. Tai dar kartą pasitvirtino, kai mokslininkų komanda rado tą patį „spektrinis parašą“ ir kituose 73 galaktikų spiečiuose. Be to, po savaitės Olandijos Leideno universitete Alexey'aus Boyarsky'o vadovaujama mokslininkų grupė pranešė tokią pat spektrinę liniją pastebėjusi tiriant Andromedos galaktiką.
Šios linijos negalėjo sukurti jokia žinomos rūšies medžiaga, todėl buvo iškelta versija apie paslaptingąją tamsiąją materiją.
„Po to, kai paviešinome savo atradimą, mokslininkai išvedė hipotezes apie maždaug 60 skirtingų tamsiosios materijos rūšių, kurios galėtų paaiškinti šią eilutę“, – pasakoja Bulbul.
Tarp tamsiosios materijos „kandidatų“, kurie galėtų sukurti tokį atomų perėjimą yra aksionai, sterilūs neutrinai ir „modulinė tamsioji medžiaga“. Kuriam nors iš jų pasiteisinus, atsirastų galimybė „įpinti papildomų gijų“ stygų teorijoje.
Šios paslapties sprendimui gali tekti įkurti visiškai naują observatoriją. Japonijos kosmoso agentūra jau planuoja 2015 metais pradėti pažangaus rentgeno spindulių teleskopo „Astro-H“ gamybą. Jis turės naujo tipo rentgeno spindulių detektorių, sukurtą bendradarbiaujant su NASA ir Viskonsino universitetu. Tikimasi, kad šis prietaisas galės tiksliau įvertinti paslaptingąjį signalą.
