Pastatų priežiūrai „Technopolis Lietuva“ pasitelkė dirbtinį intelektą

Didžiausią biurų miestą Lietuvoje valdantis „Technopolis“ „Delta“ pastate testuoja dirbtinio intelekto galimybes – vėdinimo, šaldymo ir šildymo procesus seka ir reguliuoja lietuvių kurta „Apex“ sistema. Remiantis preliminariais duomenimis, per pirmuosius keturis mėnesius buvo sutaupyta iki 40 proc. elektros energijos.
Saulės elektrinė
Saulės elektrinė / Technopolis nuotr.

Tvarumas ir atsinaujinnati energija

Projektui pasiteisinus, dirbtinio intelekto sistemos kitąmet bus diegiamos visuose šešiuose įmonės valdomuose pastatuose Vilniuje, teigiama „Technopolis“ pranešime spaudai.

„Verslo centrai – vieni didžiausių energijos vartotojų, jų išlaikymas daug kainuoja tiek aplinkosaugine, tiek finansine prasmėmis. Tad efektyvesnė pastatų priežiūra yra ilgametis strateginis mūsų tikslas, kurį atliepia ir pas mus įsikūrusios įmonės – pandemijos metu smarkiai sumažėjus žmonių biuruose, klientai nori gauti kuo mažesnes sąskaitas pilnai neišnaudojant patalpų. Tad šį pavasarį atėjo tinkamas laikas išmėginti dirbtinio intelekto valdomą sistemą ir ji itin pasiteisino – nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio pilotinio projekto metu „Delta“ pastate sutaupėme net 44 proc. elektros energijos, skirtos šaldymui ir vėdinimui“, – pasakoja „Technopolis Lietuva“ nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros vadovas Tadas Žinys.

„Be to, šis rezultatas pasiektas su itin nedidelėmis investicijomis – paskaičiavome, kad sistemos įrengimas kainavo apie 0,40 euro kv. metrui, o kasmėnesinis jos palaikymas kainuos vos 0,02 euro kv. metrui ar dar mažiau. Tad abejonių dėl tolimesnio dirbtinio intelekto diegimo biurų mieste nekyla – per kitus metus planuojame tokią sistemą įrengti visuose mūsų valdomuose pastatuose Lietuvoje. Seniausiai statytuose pastatuose investicijos bus kiek didesnės, bet ir energijos suvartojimo pokytis turėtų būti dar įspūdingesnis“, – įsitikinęs T.Žinys.

Panašius pilotinius projektus „Technopolis“ įgyvendina ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Estijoje.

Įprastos projektinėse stadijose planuojamos elektroninės valdymo sistemos automatizuoja procesus ir reguliuoja pastato šildymą, šaldymą, drėgmę ir kitus veiksnius. Tačiau net ir naujausia tokia sistema turi ribotas automatizavimo galimybes ir 100 proc. neleidžia pastebėti ir pakeisti kiekvieno sistemos elemento veikimo.

Tuo tarpu dirbtinis intelektas suteikia galimybes visą parą remtis realaus laiko duomenimis, o matematiniai algoritmai leidžia diktuoti sąlygas kaskart atsižvelgiant į aplinkos veiksnius ir neleidžiant sistemoms spręsti ir veikti standartiškai

Technopolis nuotr./Delta pastatas
Technopolis nuotr./Delta pastatas

Pavyzdžiui, pasitelkus dirbtinį intelektą išaiškėja, kad standartinės sistemos nustatytas „eco“ režimas, pasirodo, gali būti dar ekologiškesnis.

„Technopolis“ yra viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, pastato sistemų valdymą papildžiusi dirbtinio intelekto sprendimais. Siekdama mažinti CO2 poveikį aplinkai, bendrovė Lietuvos, Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos biurų parkuose 100 proc. naudoja žaliąją ir atsinaujinančią elektros energiją.

Be to, apie 17 proc. pastatams reikalingos energijos „Technopolis Lietuva“ pasigamina patys, ant biurų miesto stogų diegdami saulės jėgaines.

„Tvarumas daugelį metų yra neatsiejama mūsų verslo strategijos dalis ir mes tikime, kad tai kuria vertę ne tik planetai, bet ir mūsų klientams. Nuolat investuojame į valdomų pastatų aplinkosauginio tvarumo didinimą ir naujų pastatų sertifikavimą. Esame išsikėlę tikslą iki 2022–ųjų pabaigos LEED arba BREEAM standartais serifikuoti 84 proc. mūsų pastatų, o iki 2030 m. visi mūsų verslo centrai turėtų naudoti tik CO2 požiūriu neutralią energiją“, – sako „Technopolis Holding Plc.“ vadovas Niko Pulli.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis