Elektroninio pašto paslaugų teikėjas, kurio paslaugomis naudojasi programišiai, užblokavo paskyrą, į kurią turėjo būti siunčiami išpirką susimokėjusių aukų įrodymai, kad pinigai (reikalaujamas išpirkos dydis – 300 JAV dolerių arba 266 eurai) pervesti. Dėl to įmonėms, kurių kompiuteriai buvo užkrėsti šio kenkėjo, rekomenduojama jokiu būdu nebemokėti išpirkos, nes labai abejotina, ar programišiai, net ir gavę pinigus, sugebės iššifruoti kompiuterių duomenis.
Šio viruso silpnoji vieta – netipinis išpirkų ir kompiuterio atkodavimo mainų būdas. Dauguma ligšiolinių išpirkos reikalaujančių virusų sukurdavo unikalias „Bitcoin“ kibernetinės valiutos pinigines kiekvienam užkrėstam kompiuteriui. Tačiau „Petya“ netaikė šios praktikos ir iš visų aukų reikalavo pinigus pervesti į tą pačią „Bitcoin“ piniginę, o tada elektroniniu paštu wowsmith123456@posteo.net nusiųsti laišką su unikaliu kompiuterio identifikavimo numeriu ir pinigų perlaidos patvirtinimu – gavę šiuos duomenis programišiai turėtų nusiųsti savo aukai iššifravimo raktą.
Tačiau po pasaulį beplintant daug žalos kritinei infrastruktūrai darančiam virusui, Vokietijos elektroninio pašto paslaugų teikėjai „Posteo“ paskelbė, kad užblokuota bet kokia prieiga prie minėtojo elektroninio pašto adreso, todėl programišiai nebeturi galimybės nei perskaityti savo aukų laiškų, nei išsiųsti jiems iškodavimo raktų.
„Mes netoleruojame jokio piktnaudžiavimo mūsų sistema. Skubus blogiems tikslams naudojamų pašto paskyrų blokavimas yra privalomas visų elektroninio pašto paslaugų teikėjų veiksmas tokiais atvejais“, – oficialiame pranešime skelbė „Posteo“.
Po tokio „Posteo“ veiksmo viruso aukos pateko į nepatogią situaciją. Kartais šifruojančiais virusais apkrėstų sistemų šeimininkai sėkmingai sumoka išpirką ir iššifruoja kompiuteriuose esančią informaciją, tačiau dėl didelio žiniasklaidos dėmesio – kaip tai buvo ir „WannaCry“ atakos atveju – sumokėti išpirką tampa nebeįmanoma.
„Petya“ atveju neįmanoma pasakyti, ar bent vieno kompiuterio įkrovos sektorius buvo sėkmingai iššifruotas, nors žinoma, kad išpirką sumokėjo apie 20 aukų. Ir nors įmonės, praradusios galimybę naudotis savo kompiuteriais, vis dar gali pervesti pinigus į programišių „Bitcoin“ piniginę, iš esmės neįmanoma, kad programišiai laikytųsi savo pažado atsiųsti išpirkos mokėtojams iššifravimo raktus.
