Halu vadinamas debesis, atrodo, yra didžiulis, besidriekiantis šimtus tūkstančių šviesmečių. Mokslininkai įtaria, kad jis sudarytas daugiausiai iš vandenilio, šiek tiek deguonies ir kitų elementų. Halo temperatūra, dydis ir masė apskaičiuoti naudojant NASA „Chandra“ rentgeno spindulių observatorijos, Europos kosmoso agentūros „XMM-Newton“ kosminės observatorijos ir Japonijos „Suzaku“ palydovo surinktus duomenis, rašo SPACE.com.
Tyrėjai mano, kad šio halo masė gali būti atsakymu į tai, kas vadinama „trūkstamo bariono problema“. Barionai – subatominių dalelių klasė, kuriai priskiriami protonai ir neutronai, sudarantys atomus žvaigždžių ir galaktikų viduje.
Visatos formavimosi ir evoliucijos teorijos numato, kad barionų turėtų būti daug daugiau nei matome. Iš tiesų mūsų kosminėje kaimynystėje aptinkamų barionų skaičius sudaro vos pusę to kiekio, kurį prognozuoja teorijos.
Galaktiką supantys dujų halai, kaip ir esantis aplink Paukščių Taką, gali būti ta vieta, kur slepiasi daugelis šių trūkstamų barionų.
„Nors yra neaiškumų, A.Guptos ir kolegų darbas pateikia geriausių ligšiolinių įrodymų, kad galaktikos trūkstami barionai slepiasi hale, kuris gaubia galaktiką. Apytikris šio halo tankis toks mažas, kad panašūs halai aplink kitas galaktikas būtų neaptinkami“, – teigia NASA pareigūnai.
Pirmuosius ženklus, rodančius, kad mūsų galaktiką supa halas, užfiksavo „Chandra“ observatorija, kuri stebėjo aštuonis objektus, skleidžiančius ryškią rentgeno spindulių šviesą. Nustatyta, kad dalį šios šviesos sugeria krūvį turintys deguonies atomai, esantys aplink Paukščių Taką. Mokslininkai nustatė, kad šių sugeriančių dujų temperatūra siekia 1–2,5 mln. Kelvinų. Tai kelis šimtus kartų didesnė temperatūra nei Saulės paviršiuje.
„Mes žinome, kad aplink galaktiką yra dujos, žinome, kiek jos įkaitę. Pagrindinis klausimas – kokio dydžio šis halas ir kokia jo masė“, – teigė tyrimo autorė Anjali Gupta.
Tolimesni „XMM-Newton“ ir „Suzaku“ palydovo atlikti stebėjimai rodo, kad dujos sveria kaip 10–60 mlrd. Saulių.
„Chandra“ stebėjimai leidžia manyti, kad aplink Paukščių Taką yra didžiulis karštų dujų telkinys. Jis gali driektis šimtus tūkstančių šviesmečių aplink Paukščių Taką ar net toliau į aplinkines lokalias galaktikų grupes. Bet kuriuo atveju, jo masė, atrodo, yra labai didelė“, – teigė tyrimo bendraautorė Smita Mathur iš Ohajo valstijos universiteto.