Keletas pastarųjų metų tyrimų parodė, kad labai svarbi klimatą reguliuojanti sistema – Atlanto meridianinė cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation – AMOC) – gali susilpnėti ir galų gale išnykti dėl kylančios vandenyno temperatūros ir išsibalansavusio vandens sūrumo lygio.
Naujajame tyrime, kuris buvo recenzuotas, bet viešai dar nėra paskelbtas, naudojamas moderniausias tyrimų modelis. Juo nustatyta, kad srovių sistema gali išnykti jau 2037–2064 metais.
Tačiau tyrimą atlikę mokslininkai, įvertinę visas aplinkybes, konstatavo, jog katastrofinis pokytis Atlanto vandenyje gali įvykti iki 2050 metų.
Kai kurie regionai liktų neatpažįstami
„Tai tikrai kelia nerimą“, – CNN žurnalistams sakė Nyderlandų Utrechto universiteto jūrų ir atmosferos tyrinėtojas, tyrimo bendraautorius Rene van Westen'as.
„Visi neigiami klimato kaitos šalutiniai poveikiai ir toliau tęsis. Pavyzdžiui, daugiau karščio bangų, daugiau sausrų, daugiau potvynių. Jei ir AMOC pasikeis, klimatas bus dar labiau iškreiptas“, – sakė mokslininkas CNN.
AMOC traukia šiltą paviršinį vandenį iš pietų pusrutulio bei atogrąžų ir paskirsto jį į šaltą Šiaurės Atlanto vandenyną. Šaltesnis ir sūresnis vanduo grimzta ir teka į pietus. Šis mechanizmas apsaugo pietų pusrutulio teritorijas nuo perkaitimo, o šiaurės pusrutulio teritorijas – nuo nepakeliamo šalčio.
Atlanto meridianinė cirkuliacija taip pat paskirsto maistingąsias medžiagas, kurios palaiko gyvybę jūrų ekosistemose.
Dėl visų minėtų faktų pasikeitus ar išnykus AMOC, kai kurios pasaulio vietos liktų neatpažįstamos.
Praėjus keletui dešimtmečių po cirkuliacijos pokyčių Arkties ledas imtų slinkti į pietus, o po 100 metų galėtų priartėti prie pat pietinės Anglijos pakrantės. Tokiu atveju vidutinė Europos, įskaitant Šiaurės Ameriką, kai kurias JAV teritorijas, temperatūra nukristų. Amazonės atogrąžų miškuose metų laikai pasikeistų – dabartinis sausas sezonas taptų lietingais mėnesiais ir atvirkščiai.
„AMOC žlugimas yra tikrai didelis pavojus, turėtume padaryti viską, ką galime, kad to išvengtume“, – CNN sakė Stefanas Rahmstorfas, okeanografas iš Potsdamo universiteto Vokietijoje.
Utrechto mokslininkai naudojo naujausius tyrimų metodus ir pirmą kartą nustatė, kuri Pietų Atlanto vandenyno vieta yra geriausia stebėti cirkuliacijos pokyčius. Šioje vietoje ekspertai stebėjo vandens temperatūrą ir druskingumą, kad patikslintų ankstesnes prognozes, kada AMOC gali pasiekti lūžio tašką.
S.Rahmstorfas CNN sakė, kad mokslininkų dėmesys AMOC žlugimui yra palyginti nauja tyrimų skritis. Tačiau per šį laiką ekspertai jau daugiau žino ir supranta apie cirkuliacijos silpnėjimą.
„Dar prieš kelerius metus diskutavome, ar tai apskritai įvyks, kaip tam tikrą mažos tikimybės, didelio poveikio riziką. Dabar atrodo daug labiau tikėtina, kad tai įvyks, nei prieš kelerius metus. Dabar žmonės pradeda domėtis, kada tai įvyks“, – CNN sakė S.Rahmstorfas.
Mokslininkas dalijosi, kad maždaug prieš penkerius metus jis būtų sutikęs, jog AMOC žlugimas šiame amžiuje yra mažai tikėtinas. Tačiau pabrėžė, kad net 10 proc. rizika yra didelė.
„Dabar iš esmės yra penkios analizės, kuriose teigiama, kad tai gali įvykti šiame amžiuje arba net iki šio amžiaus vidurio. Mano bendras vertinimas dabar toks, kad rizika, jog peržengsime lūžio tašką šiame amžiuje, tikriausiai yra didesnė nei 50 proc.“ – sakė S.Rahmstofas.
Nors tyrimai apie AMOC sparčiai žengia į priekį, modeliai, bandantys numatyti cirkuliacijos žlugimą, vis dar turi trūkumų.
Pavyzdžiui, tyrimų modeliuose neatsižvelgiama į svarbų Atlanto meridianinės cirkuliacijos žlugimo veiksnį – tirpstantį Grenlandijos ledą. Didžiuliai gėlo vandens kiekiai šliaužia nuo ledo sluoksnio ir teka į Šiaurės Atlantą, o tai keičia ir vieną iš cirkuliacijos varomųjų jėgų – druskingumą.
„Į šiaurinę Atlanto vandenyno dalį jau dabar plūsta didžiulis gėlo vandens srautas, kuris visiškai sutrikdys cirkuliacijos sistemą. Būtent dėl to ši mokslinių tyrimų spraga reiškia, kad prognozėse gali būti nepakankamai gerai įvertinta, kaip greitai gali įvykti katastrofa“, – CNN sakė S.Rahmstorfas.